Jei pirmąjį "Paradise Lost" vizitą Lietuvoje bei antrąjį jų koncertą mūsų šalyje skiria net 14 metų, trečiojo reikėjo laukti gerokai trumpiau. Nuo 2022-ųjų lapkričio, kai britų gothic metalo legendos pasirodė "Kablyje", grupė 30-mečio proga perrašė vieną geriausių savo albumų "Icon", pernai išleido visiškai naują diską "Ascension" ir eilinį kartą pakeitė būgnininką. Tiesa, į pastarąją vietą sugrįžo fanams jau gerai pažįstamas veidas. Tad lygiai tokia pačia sudėtimi, kokia Halifakso sunkiosios scenos senbuviai grojo festivalyje "Roko naktys 2008", muzikantai vasario pradžioje išsiruošė į antrąją turo "Ascension of Europe Tour 2026 - Part 2" dalį, kurio metu vasario 24 d. užsuko į Vilniaus menų fabriką "Loftas". Kolektyvą atlydėjo mums taip pat puikiai pažįstami danai "Saturnus" bei pirmą kartą Lietuvoje besisvečiuojantys italai "Shores of Null".
Prieš 2,5 metų Vilniuje koncertu susidomėjimas buvo labai didelis, daug norinčiųjų atvyko pažiūrėti renginio ir šįkart. Išvakarėse organizatoriai pranešė, jog 90 proc. bilietų jau parduota, tad nenuostabu, kad planuotą 19.20 val. ant scenos įžengus "Shores of Null" nariams, salėje jau lūkuriavo gausus būrys žiūrovų. Prieš porą metų pakankamai stiprų diską "The Loss of Beauty" išleidę romiečiai būtent nuo jo puikios dainos "Destination Woe" pradėjo savo grojaraštį. Po jos Lietuvos publikai prisistatęs melodingojo death/doom metal kolektyvas pratęsė vakarą su šviežiausio split'o daina "An Easy Way". Tada grupės frontmenas Davide'as Straccione pasidžiaugė pirmą kartą atvykęs į mūsų šalį bei būdamas šio turo dalimi. Beje, prieš koncertą muzikantai savo socialiniuose tinkluose dalijosi savo stabtelėjimo ant Kryžių kalno nuotraukomis. Tiek kryžiai, tiek didelės sniego pusnys pietiečiams padarė neišdildomą įspūdį.
Vėliau "Shores of Null" prisiminė savo veiklos pradžią bei supažindino klausytojus su debiutinio disko kompozicija "Ruins Alive". Dar po kurio laiko kolektyvas vėl sugrįžo prie kol kas naujausio ilgagrojo albumo "The Loss of Beauty" turinio - išgirdome "The Last Flower", o pabaigai buvo paliktas "My Darkest Years".
Gana didelės apimties albumus leidžianti grupė gyvam pasirodymui atrinko pakankamai smagius momentus, tad 35 minučių trukmės grojaraštis pralėkė labai intensyviai. Muzikantai nusifotografavo su vilniečiais bei skubiai paliko sceną.
Itin operatyviai dirbo ir aptarnaujantis personalas - jau už keliolikos minučių viskas buvo paruošta antriesiems dalyviams. "Saturnus" Lietuvoje yra koncertavę tiek klubiniuose renginiuose, tiek didesniuose mūsų šalies festivaliuose, o "Lofte" gausi publika susirinko stebėti dar vieno danų pasirodymo. Praėjusią vasarą Ukmergėje viešėję muzikantai pradėjo vakarą lygiai taip pat, kaip ir festivalio "Kilkim žaibu" metu - nuo "The Storm Within". Grupės frontmenas Thomas AG Jensenas pristatė netrukus skambėsiančios antrosios dainos "Empty Handed" pavadinimą ir Kopenhagos scenos legendos vėl užpildė "Lofto" erdvę gero melodic doom/death metalo garsais.
Po to sekė ilgesnė atokvėpio pauzė, per kurią dainininkas paklausė vilniečių, kaip šie laikosi. Kažkas iš salės lygiai to paties pasiteiravo svečių. Thomas juokdamasis padėkojo už klausimą ir taip pat atsakė, jog laikosi puikiai, o tada muzikantai užgrojo "Forest of Insomnia". Kadangi šio kūrinio pabaigoje yra ilga instrumentinė dalis, per ją "Saturnus" frontmenas pradingo scenos gilumoje, pirmajame plane palikęs gitaristų trijulę.
Vėliau sugrįžęs dainininkas priminė, kad kolektyvas jau antrą kartą per 12 mėnesių svečiuojasi Lietuvoje bei labai apsidžiaugė žiūrovų tarpe pastebėjęs merginą, dėvinčią renginio, kuriame praėjusią vasarą grojo danai, marškinėlius. Tada išgirdome dar porą dainų, kurios skambėjo "žaibuose". Po jų T. Jensenas padėkojo šiltai sutikusiems gerbėjams, pažadėjo likusį vakarą praleisti prie atributikos stendo, o grojaraštį pabaigė debiutinio disko kūriniu "Christ Goodbye".
Garsas ir vaizdas scenoje buvo vertas headliner'ių vardo, tik pats grojaraštis buvo beveik identiškas tam, kurį Lietuvos metalistai girdėjo Ukmergėje.
Danams palikus sceną, "Lofte" sekė pusvalandžio trukmės pertrauka. Per ją melomanai galėjo įsigyti kelis specialiai šiam turui skirtus leidinius – "Saturnus" išleido minialbumą "The Lighthouse Session II", o "Paradise Lost" kolekcionieriams siūlė geltonos spalvos "Ascension" vinilinę plokštelę.
Įsibėgėjus gastrolėms tarp fanų sklandė geri atsiliepimai apie koncertus bei neraminančios žinios apie vieno "Paradise Lost" lyderių Grego Mackintosho sveikatą. Gitaristas patvirtino, jog šiuo metu yra medikų priežiūroje, tačiau tikino, kad jo savijauta leidžia kokybiškai atlikti visas gitaros partijas. Užbėgant įvykiams už akių, tą galima patvirtinti, tačiau belieka vienam grupės įkūrėjų palinkėti sveikatos pabaigti koncertų maratoną bei po jo skirti laiko poilsiui bei jėgų atstatymui.
Milžinišku "Paradise Lost" logotipu papuoštoje scenoje netrukus užgeso šviesos ir netrukus pasirodė gitaristas Aaronas Aedy, bosistas Steve'as Edmondsonas bei būgnininkas Jeffas Singeris. Paskutinieji į sceną įžengė grupės smegenys – gitaristas Gregas Mackintoshas bei vokalistas Nickas Holmes'as. Britai startavo naujausio disko kūriniu "Serpent on the Cross" ir beveik be jokios pauzės perėjo prie kiek senesnės kompozicijos "Tragic Idol". Tik tada frontmenas pasisveikino, paklausė vilniečių, kaip laikomės, o senuosius metalistus pradžiugino sena gera daina "True Belief". Po ramesnio kūrinio "One Second" Nickas gurkštelėjo alaus ir pajuokavo, sakydamas, jog tai pirmas kartas, kai jis geria šį gėrimą šiais metais.
"Draconian Times" laikų kompozicija "Once Solemn" privertė pajudėti salės viduryje esančią publiką, tačiau dėl didelio žiūrovų kiekio joks mosh'as nevyko, o galiausiai greitą ritmą numušė dar vienas legendinis vėlyvesniojo periodo kūrinys "Faith Divides Us - Death Unites Us". Old-school metalistus itin pradžiugino nuskambėjusi daina "Pity the Sadness", per kurią grupės vokalistas paėmė iš vieno pirmose eilėse stovėjusio žiūrovo telefoną, keliolika sekundžių pafilmavo juo vaizdą nuo scenos, o po to grąžino išmanųjį įrenginį fanui.
Kaip ir anąkart "Kablyje", grupės grojaraštis stebino savo įvairumu – po sunkios doom'inės naujausio disko dainos "Salvation" iškart nuskambėjo lengviausio albumo "Host" kūrinys "Nothing Sacred" ir t.t. Gal tai buvo daroma norint pailsinti dainininko balsą, o gal tiesiog 17 albumų savo diskografijoje turintys "Paradise Lost" muzikantai gali sau leisti groti koncertuose tai, kas patinka jiems patiems.
Pristatydamas dainą "Mouth", N. Holmes'as pajuokavo, jog kolektyvas vis tiek šią kompoziciją atliks, nors žiūrovų tarpe girdi nusivylimo garsus. Atlikę vieną didžiausių savo hitų "Say Just Words", britai paliko sceną. Po ilgų publikos prašymų muzikantai sugrįžo bei sugrojo "No Celebration". Į fanų skandavimus atlikti "As I Die" grupė neatsižvelgė, o netrukus nuskambėjo "Ghosts" ir finalui palikta "Silence Like the Grave".
Padėkoję dar kartą gausiai susirinkusiai Lietuvos publikai, "Paradise Lost" nariai scenoje ilgai neužsibuvo, o garsiai užleista foninė muzika nukreipė "Lofto" lankytojus link rūbinės ar išėjimo.
Jei "Saturnus" beveik pakartojo pernykštį grojaraštį, pagrindinės vakaro žvaigždės pateikė labiau gurmanams skirtą patiekalą – šį vakarą išgirdome vos 3 tas pačias dainas, skambėjusias Vilniuje prieš 2,5 metų. "Paradise Lost" įrodė, jog ir be "As I Die", "The Last Time", "Embers Fire", "Eternal" ar "No Hope in Sight" gali beveik pusantros valandos išlaikyti publikos dėmesį ar priversti fanus šėlti. 38 metus gyvuojanti grupė neprarado aktualumo, po muzikinių eksperimentų bei ieškojimų jau keliolika metų leidžia albumus, įtinkančius tiek seniesiems, tiek naujiems gerbėjus. Kolektyvo padangėje šiuo metu yra pakankamai šviesu, bet visų pirma palinkėkime Gregui ir kitiems "Paradise Lost" nariams sveikatos bei dar sugrįžti pas mus.
Nuotr. autorius Vytenis Jurevičius (Vytenis Jurevičius things)
