Jeigu tarp rokerių būtų surengta apklausa, o joje būtų prašoma išvardinti norimas išvysti gyvai grupes, kurių jau nebėra ir nebebus, į tokį sąrašą tikrai pakliūtų kolektyvas "Dio" bei pirmojo sąstato rokeriai "Rainbow". Jei nemėgstate paprastų tribute grupių, šiandien bene vienintelis kelias nors trupučiu prisiliesti prie istorijos - kai buvę bendražygiai su kitais garsiais vardais sukuria savo projektus. Savo laiku su Ronnie James'u Dio grojęs gitaristas Rowanas Robertsonas ir buvęs "Rainbow" vokalistas Doogie White'as būtent taip nusprendė leisti koncertuose toliau gyvuoti charizmatiškojo dainininko kūrybai. Garbė pirmiesiems tokį duetą išvysti scenoje atiteko lietuviams, nes būtent Vilniuje ir Kaune startavo turas, vėliau nusidrieksiantis dar per 7 šalis. O, kad heavy metalas Lietuvoje dar gyvas, tą įrodyti buvo patikėta Šiaulių kolektyvui "Stresas".
Žiemišką lapkričio 29-ąją roko bei metalinės muzikos mėgėjai vėl patraukė klubo "Vakaris" link. Pirmasis netikėtumas vos įžengus į salės vidų - pirmąkart "Klasikinio roko legendų" ciklo renginyje parteryje nebuvo sėdimų vietų. Kaip įrodė prieš pusantros savaitės čia pat vykęs "Atomic Rooster" koncertas, vyresnio amžiaus publika mėgsta ir GALI puikiai pajudėti. Tad šia naujove nuoširdžiai džiaugėsi tiek klubo lankytojai, tiek patys atlikėjai. O atėjus 20 valandai ir po truputį didėjant žiūrovų skaičiui, pats laikas pradėti vakaro kultūrinę programą.
"Stresas" šį spalį sugrojo puikų koncertą Kauno klube "Lemmy" ir po 9 mėnesių pertraukos pagaliau sugrįžo į Vilnių. Tik šįkart muzikantai lipo ant kur kas didesnės scenos, o vos prieš porą dienų išgirdome netikėtą naujieną - šiems koncertams prie šiauliečių kolektyvo prisijungė būgnininkas Kęstutis, daugybę metų grojęs Kauno rokerių "Rebelheart" sudėtyje. Repertuaras atliekamas panašus į tą, kuris skambėjo Kaune ("Metalo broliai", "Dangus", "Princesė", "Nežudyk" ir kt.), bet naujasis muzikantas įnešė ir savo indėlį, tad grojaraštyje atsirado laiko trumpai būgnų solo partijai.
Lietuvos scenos veteranai savo pasirodymą baigia grupės vardu pavadintu kūriniu "Stresas", o pakankamai šiltai sutiktą kolektyvą publika plojimais išlydi į užkulisius.
Nedidelė pauzė, po kurios kyla šurmulys žiūrovų tarpe - Rowanas Robertsonas ir Doogie White'as jau scenoje! Muzikantai nuo pirmų minučių meta stiprius kozirius, grojaraščio pradžiai parinkdami "Rainbow" hitus "Kill the King", "Man on the Silver Mountain" ir "Long Live Rock 'n' Roll".
Jei prieš tai grojusia grupę klubo lankytojai stebėjo erdviai išsibarstę po visą salę, tai per užsienio atlikėjų pasirodymą publika susispietė prie scenos. O priėję prie jos pamatėme, kad boso gitarą valdo tas pats Francesco Caporaletti, kurį šiemet "Vakaryje" matėme du kartus (su Vinnie Moore ir Gus G). Tokių koncertų nepraleidžiantys žiūrovai jau pažįsta ir mėgsta šį muzikantą, tad nenuostabu, kad vienos pauzės metu jie skandavo būtent šio italo bosisto vardą.
Jei taip pat trečią kartą Lietuvoje viešinčio škotų dainininko D.White'o sugebėjimai mums buvo gerai žinomi, tai pirmąkart Vilniuje koncertuojančio brito gitaristo R.Robertsono talentu beliko tik žavėtis bei apgailestauti, kad nepalankios aplinkybės neleido šiam labai anksti išgarsėjusiam muzikantui įsitvirtinti greta pačių žinomiausių gitaros virtuozų.
Tik po trečiojo kūrinio vokalistas pasisveikina su Lietuvos publika bei kiek ilgiau paplepa apie tą periodą, kai jis buvo R.Blackmore'o grupės frontmenu bei netgi pakankamai aktyviai prisidėjo prie to meto "Rainbow" kūrybinio proceso. Ta proga sugrojamos dvi dainos iš 1995-ųjų albumo "Stranger in Us All" - "Ariel" ir "Too Late for Tears". Žinoma, grunge'o klestėjimo metu parašyti ir išleisti kūriniai liko didžiųjų "Rainbow" hitų šešėlyje, tačiau šį vakarą labai malonu išgirsti šio, kiek nepelnytai nuvertinamo etapo repertuarą. O pačiam Doogie turėtų būti smagu atlikti kompozicijas, prie kurių sukūrimo jis pats prisidėjo.
Paskui dainininkas praneša, kad dabar jis "bene antrąjį kartą" dainuos dainą, kurią "žiūrovai galbūt geriau moka" už jį patį. Ir tuomet nuskamba "Holy Diver", o po to beveik iškart pereinama prie "Don't Talk to Strangers".
Tada publikai pristatomi likusieji koncertinės grupės nariai ir atliekamas kūrinys iš R.Robertsoną išgarsinusio etapo, kai 17-etis talentas 1989-aisiais prisijungė prie grupės "Dio" bei jos sudėtyje įrašė diską "Lock Up the Wolves". Po titulinės šio albumo kompozicijos D.White'as palieka mikrofoną ant stovo ir nuėjęs į dešinį scenos kraštą garsiai šūkteli balkone sėdintiems žiūrovams: Ar viskas OK? Po to dainininkas nueiną į kairę pusę ir to paties paklausia čia įsitaisiusių vilniečių. Ko gero, išgirstas atsakymas jį tenkina, tad vokalistas grįžta atlikti dar vienos to paties "Dio" albumo dainos "Wild One". Tada Doogie sako, kad R.J.Dio "rašė gerus kūrinius, kuriuos ne visada paprasta sudainuoti". Vienas tokių - legendinis "Heaven and Hell". Viskas būtų neblogai, tik gaila, kad gyvai nebuvo atlikti paskutiniai du teksto stulpeliai. Turbūt dainininkas būtent tai turėjo omenyje, kad ne visada Ronnie partijas pavyksta atkartoti. Paskui škotų rokeris padėkoja tiems, kas sniegingą dieną atėjo į patį pirmąjį turo koncertą.
"You rock, we rock", - sako dainininkas ir tampa aišku, kurį kūrinį netrukus išgirsime. Po jo muzikantai palieka sceną, tačiau netrukus sugrįžta paskutinėms dviem dainoms - "Last in Line" ir "Rainbow in the Dark". Kitą dieną muzikantai išvyko į Kauną, o vėliau gastrolės persikėlė į Italiją.
Pirmajame turo koncerte dar buvo detalių, kurias reikės apšlifuoti vėlesniuose pasirodymuose, tačiau vis tiek tos kelios valandos buvo malonios prisiminti "Dio" bei "Rainbow" palikimą. Ronnie šį pasaulį paliko jau prieš 13 metų, tačiau jo dainos vis dar aktualios ir vis dar skamba koncertuose. Tad, kaip dainavo "Rainbow" vienoje dainoje - tegyvuoja rokenrolas!
Daugiau FOTOGRAFIJŲ
