2015 Rugpjūčio 07
"Roko naktys 2015": vėsūs orai nesugadino šventės roko mėgėjams
Su kuo jums asocijuojasi senosios "Roko naktys"? Turbūt ne vienam iš pasąmonės toptels žodžiai "Plateliai", "alus" ir "geras tūsas". O kur muzika? Na, taip - ir "muzika, tinkama tūsintis". Tiesa, jau prieš daug metų festivalis iš Žemaitijos nacionalinio parko persikėlė į Zarasus, o per visą tą laiką išskirčiau pora metų, kada "Roko naktys" pateikė stiprią kultūrinę programą (2008-aisiais - "Paradise Lost", "Volbeat" ir 2011-aisiais - "Pain", "Guano Apes" bei Blaze Bayley). O visu kitus kartus vykdavo smagūs vakarėliai, fone skambant "Korpiklaani", "Deathstars" ar "AC/DC Tribute.lt". Pernai atgimusio festivalio tradicijos tęsiamos - šiemet škotų grupės "Alestorm" vardas garantavo, kad ir antrąjį kartą (o jei priskaičiuotume pačią pradžią bei "Galapagų" laikus, kai rokeriai rinkdavosi mažesnėje scenoje - jau tryliktą), kad ir šįkart bus smagiai trypiama Zaraso ežero salos žemė.   
Tiesa, iš pat pradžių apie šių metų renginio vieną trūkumą. Nors jau daug metų skeptikai sako, kad Lietuvoje roko festivaliuose kasmet groja tie patys kolektyvai, šįkart negalima su tuo nesutikti. Net ir atsižvelgiant į tai, kad be kai kurių grupių festivalis tiesiog neįsivaizduojamas arba dėl asmeninių simpatijų tą patį kolektyvą norėtųsi matyti vėl ir vėl, visgi statistika byloja, kad šiemet į Zarasų sceną kilo net 8 atlikėjai (iš 17), koncertavę čia ir pernai. Iškart į galvą ateina bent 3 kolektyvų vardai, kurie šiame renginyje norėtų sudalyvauti, kurie stilistiškai gerai įsipaišytų į bendrą formatą, kuriems užtenka meistriškumo ir kurie šį savaitgalį tikrai nebuvo užimti kitais neatidėliotinais reikalais. Dar tiek pat grupių galima suskaičiuoti, kurios yra koncertavusios "Roko naktyse" prieš daugelį metų, bet jau kurį laiką tarp jos nebeįtraukiamos į festivalio dalyvių sąrašus.
Tačiau yra kaip yra ir sutelkiame dėmesį į tai, kas vyksta Zaraso saloje šiandien. Tiesa, dėl užimtumo ir logistinių problemų tenka paaukoti pirmų 4 grupių pasirodymus. Bene labiausiai graužatis ima dėl to, kad netenka pamatyti ką "Roko naktų" publikai pateikė vilniečiai "Monkey Tank". Prieš porą metų jaunų grupių konkurse prasimušęs kolektyvas pernai išleido puikų albumą, kurio dainas išgirsti gyvai viliamės pamatyti kitą kartą.
Antrosios festivalio grupės "Freaks On Floor" muzika gal irgi verta pagarbos, tačiau visgi būtų tinkamesnė "Galapagams", "Karklei", bet ne "rokams". "Soul Stealer" ir "Bix" ne kartą matyti, tačiau pastaraisiais metais ne itin dažnai koncertuojantys, be to - kuriantys naujas dainas!
Ką naujo pasiūlys "Bix", bus proga išgirsti jau rudens pradžioje, dar viename atgimusiame festivalyje "Lituanika". Būtent pastarojo kolektyvo dainos drebina visą miestą, kai galų gale pavyksta įveikti kelio Utena-Zarasai kliūčių ruožą.  
Zaraso sala pasitinka gan vėsiais orais, praūžusio lietaus įrodymais bei ištikimiausių roko mėgėjų šūksniais. Jų griausmingu palaikymu pasitinkami pirmieji "Roko naktų" svečiai - grupė "Private Line". Prieš festivalį klausantis muzikantų iš Helsinkio įrašų, jie ne itin sužavi. Tačiau stebint suomius gyvai, naujausiojo albumo dainos, linksmi pakvailiojimai su į sceną pakviestais žiūrovais ir "true" rokerių įvaizdis palieka teigiamus įspūdžius.
Po pertraukos ateina laikas pagrindinėms vakaro žvaigždėms - "Alestorm". Tarp žiūrovų suplevėsuoja pora piratų vėliavų, barų klientai nusileidžia arčiau scenos ir vakarėlis prasideda. Dainos apie piratus, keliones jūroje ir, žinoma, gėrimus. Akylesnis melomanas ar ištikimas "Alestorm" fanas žino, kad šiemet išsiskyrė grupės bei gitaristo Dani Evans keliai. Pastarasis muzikantas tuo pačiu buvo ir puikus pritariantysis vokalistas, tad jo nebuvimas buvo gan ryškus, ypač atliekant žinomiausių dainų priedainius.        
Iš viso vakaro įsiminė epizodas, kai žiūrovų tarpe buvęs gerbėjas, laikantis plakatą skelbiančiu jo norą pagroti dainą "Keelhauled" "Alestorm" būgnininko kėdėje, iškviečiamas į sceną bei su grupe puikiai atlieka minėtą kūrinį. Tiesa, kai kurie festivalio lankytojai šnabždėjo, kad tai buvo "Alestorm" būgnų technikas, nes tiesiog naujojo mušamųjų meistro atlikimas buvo per daug geras, kad būtų galima patikėti, kad ten buvo išaušusi eilinio fano šlovės valanda. Tačiau laikas parodė, kad tas epizodas tikrai nebuvo suvaidintas - kelioms minutėms "Alestorm" komandos dalimi tapo paprastas 16-metis zarasiškis.
Paskutinieji pirmojo vakaro dalyviai - "Stiffer". Pernai jiems teko užduotis išjudinti publiką, šįkart - neleisti užmigti. Nepaisant to, kad buvo labai vėlyva naktis, "Stiffer" pakankamai gerai su savo užduotimi susitvarkė. Ne dienos šviesoje vilniečiai atrodė kur kas gyviau, negu 2014-aisiais, nors grojaraštis buvo gan artimas pernykščiam - šiek tiek senosios kūrybos, truputį naujos ir keli cover‘iai. Tuo pirmasis vakaras ir pasibaigia.
Šeštadienio rytą žadinti žiūrovus buvo patikėta kauniečiams "Sutemon". Ištikimiausių festivalio dalyvių palaikoma trijulė pateikia pusvalandį gero heavio, kurio pasiklausyti arčiau renkasi vis daugiau prabudusių žiūrovų. Smagi senoji grupės lyderio Roko Baškio solinė programa bei populiarėjančios naujos dainos nuteikia viltingai, kad grupę nuo šiol bus galima išvysti scenoje dažniau.
"Sutemon" scenoje keičia kita laikinosios sostinės grupė "Wild Reason". Lyg ir viskas tvarkoje - grupė stengiasi, kiekvienas muzikantas savo darbą atlieka nepriekaištingai, tačiau galutiniame rezultate lyg kažko trūksta, nors poros dainų fragmentai ilgam įstringa galvoje. Turbūt tai jau skonio reikalas. Kitaip tariant, dieninei programai "Wild Reason" repertuaras - pats tas.
Paskutinieji prieš didžiąją pertrauką į sceną žengia "Awakening Sun". Nors ne kartą teko girdėti, kad tai neva "nėra koncertinė grupė", o geriau skamba įrašuose, po pasirodymo Zarasuose galima teigti, jog tai netiesa. Antrus metus aktyviausiai už Lietuvos ribų koncertuojantis kolektyvas įgavo patirties, parodė, kad moka kaip reikia elgis scenoje, tuo pačiu profesionaliai atlikti savo kūrybą bei valdyti publiką. Tiems, kas jau buvo regėję "Awakening Sun" gyvai anksčiau, šis pasirodymas turėjo įsiminti tuo, kad buvo publikai pateiktos kelios dainos iš dar tik rengiamo trečiojo grupės albumo.
Kaip ir 2014-aisiais, antrosios dienos vakarinę programą atidarė uteniškiai "Siela". Pasirodymo skirtumas tas, kad šįkart nemažai dėmesio buvo skirta šiemet pasirodžiusiam albumui "Širdis. Kryžius. Pasaga". Deja vu jausmas apėmė ir žvelgiant į publiką - kaip ir pernai, muzikantai buvo sutikti itin šiltai.
Po "Sielos" į sceną žengia "Rebelheart". Tiems, kas praleido "Rebelheart" pasirodymą Vilniuje, apšildant "Def Leppard", šįkart šią spragą galėjo ištaisyti. 2014-ųjų pabaigoje akustinį albumą "Mysteria" išleidusi grupė ir Zarasuose elektrines gitaras išsitraukė tik savo pasirodymo pabaigoje. Beveik be pauzių atliktos kelios "Mysteria" dainos bei didžiausi senieji grupės hitai patvirtino, kad kauniečiai tebėra itin stipri koncertinė grupė, kokią programą beatliktų.
Dar grojant "Rebelheart" akylesni žiūrovai scenos gilumoje įžiūrėjo aparatūrą su kolektyvo "Thundertale" simbolika. Būtent ši grupė pakeičia savo kraštiečius. Zarasuose "Thundertale" lips į sceną dar kartą už 4 savaičių vyksiančiame festivalyje "Mėnuo Juodaragis", tačiau abiem pasirodymams grupė parinko visiškai skirtingas programas. "Juodaragyje" gerbėjai išgirs naująją programą "Pranašystė", o "Roko naktyse", pasak pačių muzikantų, "vyko tūsas" - buvo atliktos gerai žinomos senos dainos, truputis naujos kūrybos bei keli lietuvių liaudies kūriniai.  
"AC/DC Tribute.lt" pasirodymą tenka aukoti kojų poilsiui bei baterijų pakrovimui. Ar tam buvo tinkamas metas, sunku pasakyti, nes koncerto metu vaizdą scenoje paįvairino šokėjos ant stulpų! Merginos savo grakštumą dar rodė ir tuo metu, kai scena buvo ruošiama britams "Neonfly". Tačiau linksmybes atidėkime į šalį ir laikas pasinerti į actekų dvasia alsuojantį power metalo šou. Antrą kartą Zarasuose grojantis kolektyvas šįkart turėjo kur kas patogesnį laiką ir vietą (2012-aisiais "Neonfly" grojo dienos metu mažojoje scenoje). Rokeriai scenos erdvę išnaudojo įspūdingoms dekoracijoms, o vaizdą dar labiau pagyvino gitaristo Frederick Thunder dėvėta actekų karūna bei spjaudymosi ugnimi ritualas. Tai, kad "Neonfly" muzika Lietuvoje mėgstama, įrodo ir tas faktas, kad britų šou sutraukė beveik tiek pat žiūrovų, kiek ir pagrindinės "Roko naktų" žvaigždės.
Festivalio "vinis" - amerikiečių "Combichrist" pasirodymas. Muzikantai Lietuvoje svečiuojasi irgi ne pirmą kartą - 2010-aisiais jiems teko garbė Vilniuje apšildyti "Rammstein". Tačiau šįkart vakaras priklauso būtent jiems. Įspūdingas, šaltas industrial metalo skambesys nepaliko abejingų. Grupės frontmenas Andy LaPlegua neretai lietuvišku "ačiū" dėkojo fanams, o šie atsilygindavo dar didesniu triukšmu. Daug kas atkreipė dėmesį į "Combichrist" būgnininką Joe Letz, kuris efektingai mušdamas instrumentą vis švysteldavo lazdelę tai į scenos palubes, tai į žiūrovus. Tad nieko keisto, kad šalia jo viso pasirodymo metu buvo žmogus, kuris vos spėdavo rinkti išmėtytas lazdeles bei perduoti muzikantui naujas. Tad ne vienas žiūrovas namo parsinešė siuvenyrą. O kam dar labiau šypsojosi Fortūna - sugavo netgi dvi.
Itin įspūdingai atrodė ir tas momentas, kada Joe Letz savo mušamuosius apipildavo energetiniu gėrimu arba paprastu vandeniu, o vėliau atliekant kurią nors dainą, į šlapią būgną trenkdavo dar didesne jėga, taip sukeldamams vandens purslų fontaną.
Daugiau nei valandą trukęs "Combichrist" šou pareikalavo žiūrovams daug jėgų, tačiau nemažas būrys pasiliko stebėti paskutiniųjų dalyvių pasirodymo. Vos antrą koncertą šiemet surengė Vilniaus heavy metalo veteranai "Katedra". Gerai pažįstamas repertuaras, pradedant "Pavojais", baigiant dainomis iš kol kas paskutiniojo albumo "Ugnikalnis". Trečiojo "Katedros" koncerto šįkart ilgai neteks laukti - scenoje grupės lyderis Ričardas Laginauskas prasitarė, kad rugsėjį vyksiančiame festivalyje "Lituanika" gerbėjų lauks siurprizas - prie grupės turėtų prisijungti ir buvęs vokalistas Povilas Meškėla. Šia džiugia žinia bei daina "Akmenys" festivalis ir pasibaigia.
Festivalis praėjo gal ir nebe priekaištų, žiūrovų gausa neprilygo tą patį savaitgalį vykusiam renginiui "Granatos", tačiau kaip visada, "Roko naktys" sužavėjo kokybe bei jaukumu, nepaisant to, kad orai nelepino šiluma. Cituojant paskutinius festivalio vedėjo žodžius: "nesakome "iki", o sakome "iki kitų metų"?"    

Daugiau fotografijų iš renginio.





















Komentarai
Vardas:


Kiek bus du kart du plius 2 ?