2018 Lapkričio 30
"Sólstafir" Vilniuje: rokenrolas rafinuoto skonio mėgėjui

Net ir patiems konservatyviausiems metalistams tenka susitaikyti su tuo, kad metams bėgant sunkioji muzika įgauna vis kitokias formas ir naujos kartos atlikėjai vis dažniau atsiranda jiems skirtos spaudos puslapiuose, radijo/tv laidų eteryje ar festivalių metu. Viena iš tokių grupių – islandai "Sólstafir", kurie savo karjeros pradžioje grojo juodmetaliui artimą muziką, nuo antrojo albumo leido savo kūrybą po metalo leidybos gigantų vėliavomis ("Spinefarm", "Season Of Mist"), tačiau nuo sunkiosios muzikos kaskart vis tolo. Visgi gerbėjų tik daugėjo, gastrolės darėsi vis intensyvesnės ir aprėpdavo vis daugiau šalių.

Pasak grupės frontmeno Aðalbjörn Tryggvason, jis jau "neturi supratimo" kiek kartų jam teko lankytis Lietuvoje – "Sólstafir" yra dalyvavę ne viename festivalyje bei surengę solinius pasirodymus mūsų šalyje. Nepaisant to, kad kol kas naujausiojo disko "Berdreyminn" programa Lietuvoje jau yra skambėjusi, kolektyvas lapkričio 22 d. pakvietė vilniečius į menų fabriką "Loftas" pasiklausyti jų kūrybos dar kartą.
Susidomėjimas renginiu buvo pakankamai nemažas – nors tolėliau nuo scenos buvo gan erdvu, tačiau vėlgi tą vakarą buvo atidarytas ir antrasis salės aukštas. Taip jau susiklostė aplinkybės, kad neteko pamatyti abiejų apšildančių kolektyvų (renginį pradėjo alternatyviosios muzikos atlikėja Louise Lemón bei indie folk grupė "Árstíðir"), o įeiti į salę pavyko tuo metu, kai buvo derinami islandų instrumentai. Kadangi "apšildymas" buvo visai ne iš metalo pasaulio, gal ir nevertėjo dėl to graužtis. O ir laiko sąžinės priekaištams nebelieka - neilgai trukus ant scenos įžengia patys "Sólstafir". Grojaraštį pradeda trečiojo disko "Köld" repertuaras - labai ilga instrumentinė kompozicija "78 Days in the Desert" bei titulinis to paties albumo kūrinys. Vėliau pareinama prie naujausios kūrybos – išgirstame bene geriausią "Berdreyminn" dainą "Silfur-Refur" bei "Ísafold". Tačiau per pirmąją koncerto pusę bene labiausiai širdis džiaugėsi išgirdus "Ótta", kurią atliekant gitaristas Sæþór Maríus Sæþórsson savo įprastą instrumentą pakeitė į bandžą.
Dainos keitė kitas, publika kantriai klausėsi, šiltai plojo. Prieš gerą dešimtmetį roko koncerte teko matyti publikos tarpe žiūrovą, kuris dainavo dainas... atsispausdinęs kūrinių žodžius ant popieriaus. Šiais laikais gerbėjai išmanesni - šįkart buvo dainavusių, kurie skaitė dainų žodžius stebeilydami į savo telefonų ekranus... "Sólstafir" vokalistas pirmą kartą prabilo bene 45-ąją pasirodymo minutę. Priminęs "tiems, kurie to galbūt nežino", jog šiandien koncertuoja "Sólstafir" iš Islandijos, vėliau po kiekvienos dainos dainininkas darė kur kas ilgesnes pauzės, priminė istoriją apie pripažintą Lietuvos nepriklausomybę.
Senesnės kūrybos gerbėjai buvo pamaloninti antro albumo "Masterpiece of Bitterness" kompozicija "Ljósfari", o taip pat nuskamba ir "Hula", kuriai buvo filmuotas vaizdo klipas Lietuvoje bei Latvijoje. Paskui seka ilga kalba apie būtiną suteikti pagalbą depresijos ar panašių ligų kamuojamiems draugams ir jiems dedikuojama daina "Svartir Sandar".
Po jos islandai palieka sceną tačiau netrukus sugrįžta sugroti žinomiausio savo kūrinio "Fjara". Kad lietuviams "Sólstafir" nėra vieno hito grupė, įrodė publikos elgesys – nebuvo traukiami išmanieji įrenginiai, nebuvo jokios masinės psichozės - žiūrovai dėmesingai ir svajingai stebėjo veiksmą scenoje. Išklausę koncertą užbaigiančias "Necrologue" bei tradicinį finalą "Goddess of the Ages", publika apipila muzikantus gausiais aplodismentais ir klusniai traukia išėjimo link. Tačiau didžiausi fanai dar palikti "Lofto" neskuba – "Sólstafir" lyderis pažadėjo, kad likusį vakarą praleis prie atributikos kampo, kur mielai dalins autografus bei pozuos asmenukėms.
Apžvelgiant visą renginį, galima pasakyti, jog tiems žiūrovams, kurie dievina "Sólstafir" muziką, tai buvo dar vienas pasirodymas, padovanojęs daug įsimintinų akimirkų. Klausytojui, ne itin gerai susipažinusiems su islandų kūryba, kai kas atrodė per daug ištempta ir sukurta pagal vienos sėkmingos dainos formulę. Tiesmuką rokenrolą mėgstančiam melomanui įmantrios instrumentuotės bei bent kokias 8 minutes trunkančios dainos antroje koncerto pusėje jau pradėjo kartotis ir suvienodėti.
Žodžiu, šiaip viskas su tais "Sólstafir" neblogai, tik reikia jų muziką labai mėgti. Tad gal kai kam lapkričio 22 d. renginys buvo tarsi metų koncertas. O kai kas jau nekantriai laukia "Cradle of Filth" pasirodymo Vilniuje...

Nuotr. aut. Vytenis Jurevičius (Facebook.com/VytenisJureviciusPhotography)
Daugiau FOTOGRAFIJŲ  



<br>
Komentarai
Vardas:


Kiek bus du kart du plius 2 ?