Prieš 4 metus Vilniuje vykęs pirmasis "Sirenia" koncertas paliko šiltus ir malonius prisiminimus, nepaisant to, kad pats renginys didelio ažiotažo nesusilaukė. Galbūt panašius įspūdžius tąkart parsivežė ir patys muzikantai, nes rugsėjo 1-ąją prasidėjusio itin intensyvaus europinio turo metu kolektyvas nutarė vėl užsukti į Vilniaus klubą "Vakaris". Šįkart "Symphonic Metal Nights" vardu pavadintose gastrolėse netgi geriau buvo parinktas ir apšildančių muzikantų sąstatas - visų ture dalyvaujančių grupių priekyje stovėjo balsingos moterys, tarp kurių buvo ir mums matytų veidų, ir iki šiol čia nekoncertavusių dainininkių. O kad antrasis "Sirenia" vizitas bus sėkmingesnis nei 2019-ųjų pavasarį, liudijo ir kur kas didesnė žiūrovų minia, nuo pat pradžių stebėjusi 4 valandų trukmės melodingos sunkiosios muzikos maratoną.
Judėjimas klube "Vakaris" vyko ir prieš pirmosios grupės pasirodymą - kas lūkuriavo prie įėjimo, kas matavosi šiandien pasirodysiančių kolektyvų marškinėlius, bet didžioji publikos dalis būriavosi prie barų. Artėjant koncertų pradžiai po truputį žmonių ėmė daugėti ir prie scenos. Pirmiesiems lipti ant jos buvo patikėta grupei "Rexoria" iš Švedijos. Kartą muzikantai jau buvo viešėje mūsų šalyje, kai tuometiniame "Rock River" klube apšildė kaimynus iš Suomijos "Battle Beast". Tąkart kolektyvas pristatė ką tik pasirodžiusį debiutinį ilgagrojį albumą "Queen of Light" bei paliko pakankamai gerus įspūdžius. Dabar švedai atvyko turėdami savo diskografijoje dviem įrašais daugiau, o kadangi muzikantai visiškai ignoravo savo ankstesniąją kūrybą, buvo labai įdomu išvysti Jonšiopingo miesto kolektyvą ir tiems, kurie pamena jų pirmąjį koncertą Vilniuje.

Taigi, skambant įžanginei melodijai, ant scenos užlipa visa ketveriukė ir pradeda savo pasirodymą nuo šiųmetinio disko "Imperial Dawn" kompozicijos "Paradigm". Žaliu blizgančiu apsisiaustu pasipuošusi ir taip savo įvaizdžiu vieną popmuzikos primadoną priminusi vokalistė Frida pasisveikina sugrįžusi į "gražųjį" Vilnių bei toliau supažindina klausytojus su naujausia kūryba. Išgirstame "Fading Rose" ir "Set Me On Fire", o prieš atlikdami "Horizon", muzikantai paaiškina, kodėl šiandien girdime kiek neįprastą grupės skambesį. Visad gitara grojantis, o šiandien riešo įtvarą nešiojantis "Rexoria" narys Jonas papasakoja, kad prieš prasidedant turui jis patyrė rankos traumą. Nenorėdamas, kad grupės planai sudalyvauti ture sugriūtų, muzikantas skubiai pramoko repertuarą skambinti... klavišiniais instrumentais. Grupė papokštauja, kad jei šiandien kolektyvas skamba prastai, visa tai yra Jono kaltė.
Iš tikrųjų, gal pasirodyme pritrūko antrosios gitaros (bei kaip parodė kitų grupių pasirodymai, švedams apskritai garso buvo šiek tiek pagailėta), tačiau nuobodu nebuvo - dar keli kūriniai ir kiek ilgiau nei pusvalandį trukęs pasirodymas baigiasi. Lietuviai ir antrą kartą "Rexoria" priima šiltai, o netrukus prie atributikos kampelio pasirodžiusi Frida buvo apsupta naujųjų gerbėjų.
Antrieji scenoje – suomiai "Dark Sarah". Tai yra kolektyvas, kurį sukūrė vėliau šį vakarą koncertuosiančių "Amberian Dawn" tuometinė vokalistė Heidi. Ši grupė nuo pirmojo savo albumo pradėjo pasakoti konceptualią istoriją, kurią pratęsė ir kituose savo darbuose. Nežinia, ar būtent dėl šios priežasties ankstyvesnis repertuaras neįtrauktas į šio turo grojaraštį, bet liūto dalį pasirodymo užima šių metų sausį išleisto disko "Attack of Orym" kūriniai. Žinoma, galbūt chronologine tvarka atidžiai klausant visą suomių diskografiją viskas atsiskleistų visai kitomis spalvomis, tačiau tik paviršutiniškai susipažinus su "Dark Sarah" kūryba, didelio įspūdžio pirma perklausa nepaliko. Laimei, scenoje buvo kiek kitaip - skrybėliuotas įvaizdis bei galingas Heidi balsas į save palenkė ir skeptiškiau nusiteikusį žiūrovą. Pradėję savo pasirodymą nuo titulinės naujausio disko kompozicijos, muzikantai ir toliau groja tik "Attack of Orym" kūrinius ("Warning Sign", "B.U.R.N."). Paskui vokalistė paklausia publikos, kas iš susirinkusiųjų turi naujausią "Dark Sarah" albumą. Į viršų pakyla kelios rankos, o likusieji turi gerą progą susipažinti su šiuo disku išsamiau, nes išgirstame dar porą  "Attack of Orym" dainų. Finalui paliekami keli ankstesni kūriniai ("Melancholia", "Illuminate"), po kurių Helsinkio kolektyvas palieka sceną. Pats pasirodymas gal net viršijo lūkesčius, tačiau pabaigoje viskas vis tiek truputį išsikvėpė. Laimei, "Dark Sarah" scenoje išbuvo kiek mažiau nei 40 minučių, tad tai buvo pakankamai optimalus laikas susipažinti su grupe.  
Paskui ateina dar vieno Helsinkio kolektyvo – "Amberian Dawn" – eilė. Kaip buvo minėta anksčiau, šie suomiai pradėjo veiklą su dabartine "Dark Sarah" vokaliste, tačiau prieš 11 metų jų keliai išsiskyrė. Nuo to laiko išsiskyrė ir fanų nuomonės apie tolesnę grupės veiklą, kai prie "Amberian Dawn" mikrofono stojo gimtinėje gan žinoma poproko atlikėja Capri. Netgi "Eurovizijos" scenoje pabuvojusi  vokalistė (tiesa, tik kaip pritariančioji dainininkė) su šiandieniniais kolegomis įrašė net 6 albumus, kurių naujausiąjį paskyrė grupės įkūrėjo klavišininko Tuomas numylėtiniams... "ABBA"! Pastarųjų popmuzikos legendų hitus sunkiosios muzikos ritmu bandė pergroti jau ne vienas rokeris, o kai kuriems tai pavyko visai neblogai. Tad mintis įrašyti pasunkintas "ABBA" dainas nėra nei labai originali, nei labai žavinti. Bet jei anksčiau scenoje grojęs kolektyvas paneigė išankstines prognozes, gal tai padarys ir "Amberian Dawn"? Savo pasirodymą pradėję nuo seno "Valkyries" ir gerokai vėlesnio "Fame & Gloria", muzikantai tik dabar pasisveikina su publika ir paklausia žiūrovų, ar patiko prieš tai ant scenos lipusios grupės. "Mes šiame ture turime 4 val. puikios muzikos", - sako Capri ir kviečia pasiklausyti "Cherish My Memory".
Vėliau dainininkė pajuokauja, jog bijo aukščio, todėl "Vakario" scenoje visą laiką stovi tolėliau nuo jos krašto. Dar po poros kompozicijų ateina "ABBA laikas". Frontmenė parodo pirštu į kairę pusę, kurioje prie klavišų stovi Tuomas ir pasak dainininkės, būtent šis muzikantas yra atsakingas už naujausio albumo "Take A Chance" turinį. Netrukus išgirstame "Gimme! Gimme! Gimme!", o jo atlikimą daugybė žiūrovų nusprendė užfiksuoti savo išmaniaisiais įrenginiais.
Vėliau sugrįžtama dešimtmečiu atgal, į 2012-ųjų albumo "Circus Black" titulinę kompoziciją, kuri, pasak Capri, yra jos "viena mėgstamiausių". Klausantis jos, turbūt ne vienas žiūrovas prisiminė šio turo pavadinimą ir būtent ši daina bene geriausiai jį atspindėjo, nes dainuodama "Circus Black", vokalistė tiesiog įspūdingai valdė savo operinį sopraną.
Dar po poros "gabalų" vėl prisimenama "ABBA" bei kiek mažiau žinomas kūrinys "That's Me". Dainininkė prisipažįsta, kad iki įrašant jį studijoje, pati šios dainos nebuvo girdėjusi...
Pabaigai paliekama net ir ne roko mėgėjams tikrai girdėta "Lay All Your Love on Me", kurios koverius savo laiku yra pateikę "Helloween" ar "Avantasia". Tad buvo įdomu išgirsti ir suomių interpretaciją, tačiau tuo pačiu – gan nuspėjama. Valandos trukmės pasirodymas baigiamas, po kurio liko visokių minčių – kai ką norėjosi pasiklausyti dar kartą, tačiau dalis grojaraščio buvo gana sunkiai virškinamas. Panašu, kad publikai labiausiai patiko būtent "ABBA" koveriai, o kai kurie žiūrovai netrukus pasipuošė "Amberian Dawn" marškinėliais.
Jei ankstesni kolektyvai ant scenos lipo net keliomis minutėmis anksčiau nei buvo numatyta programoje, prieš paskutiniąją grupę sekė kiek ilgesnė pauzė ir pagaliau 21.45 val. žiūrovams pasirodo ir "Sirenia".
Pora svarbiausių dalykų, nutikusių grupės istorijoje po pirmojo vizito Lietuvoje - šie norvegai su prancūze priešakyje išleido dar porą albumų bei įvyko rokiruotė būgnininko pozicijoje, kurią šiuo metu užima britas Michaelas Brushas. Nuo iki šiol Lietuvoje neskambėjusios "Addiction No. 1" ir buvo pradėtas vakaras. Vilniaus publika iš pradžių atrodė kiek pavargusi arba dar neatsigavusi po "ABBA" šokių, tad pirmas minutes į viską žiūrėjo vangiai, tačiau akimirksniu atsigavo vos išgirdus "Dim Days of Dolor" pirmuosius akordus ir vakarėlis įsivažiuoja. Jau "Amberian Dawn" gitaristai pamatė, kad yra smagu groti nulipus nuo scenos ant laiptų, tad vėliau šis triukas buvo pakartotas ne kartą - "Sirenia" gitarų duetas prieš pat žiūrovų akis atlieka ne vieną kūrinį.
Vokalistė Emmanuelle žiūrovams negaili liaupsių – pavadina lietuvius "geriausia publika" ir primena, kad ji su bendražygiais čia atvyko pristatyti kol kas naujausiojo disko, pavadinto grupės lyderio Morteno Velando gimimo metų skaičiumi - 1977, o jo dainą "Deadlight" netrukus ir išgirstame. Tarsi pateisindami "Sirenia" frontmenės išsakytas pagyras, publika net neraginama kėlė rankas į viršų, o ypač įspūdingai atrodė "Lost in Life" dainos pabaiga, kurią žiūrovai užbaigė ritmingais plojimais.
Naujausius kūrinius keitė ankstyvesni, kol galiausiai Emmanuelle pasakė, kad atėjo laikas senai prancūziškai dainai. Publika sukrunta, aktyviai palaiko ir filmuoja garsiojo "Voyage, voyage" atlikimą. Dar po vienos naujos kompozicijos "Wintry Heart" artėjama prie pabaigos, kuriai palikti stipriausi koziriai - "My Mind's Eye" ir "The Other Side".
Truputį keista, jog kai kurie žiūrovai maratono neatlaikė - anksčiau išėjo iš salės ir paties įdomumo nepamatė. O iki pat pabaigos pasilikę fanai palaikė grupę su dviguba energija – "Sirenia" muzikantams nulipus nuo scenos, publika netrukus kolektyvą prisikviečia atgal atlikti "The Path to Decay". Įdomu buvo tai, kad vidury dainos gitaristas Nilsas nulipo nuo kairiųjų laiptų, įsimaišė tarp publikos, ten praleidęs gerą minutę ant scenos užlipo jau dešiniaisiais laiptais! Galinga nata simfoninio roko naktis taip ir pabaigiama.
Apibendrinant visą vakarą labai tiktų po pirmojo "Sirenia" koncerto parašyta frazė – tai buvo maratonas, kuris visiškai neprailgo. Tik šiemet jis buvo dar malonesnis, nes tame maratone dalyvavo bene dvigubai daugiau dalyvių.  

Renatos Drukteinytės (FOTOGRIAUSMAS) nuotr.
Daugiau FOTOGRAFIJŲ