Jei didžioji dalis garsiausių simfoninio gothic metalo grupių, tokių kaip "Nightwish", "Epica" ar "Within Temptation" yra lankęsi Lietuvoje, tai norvegų kolektyvas "Sirenia" iki šiol koncertuoti mūsų šalies publikai progos dar neturėjo. Tačiau galiausiai istorinė klaida buvo ištaisyta - kovo 14 d. "Sirenia" su gausia palyda surengė pasirodymą Vilniaus klube "Vakaris".
Jau ir anksčiau yra buvę, kad pagrindines žvaigždes apšildytų net 3 mažiau žinomi kolektyvai, pakanka prisiminti paskutinįjį "Therion" vizitą. Taip ir dabar - kompaniją norvegams palaikė grupės "Elyose", "Alight" ir "Crossing Eternity". Tačiau šioms komandoms laiko scenoje bei pasiruošimui pasirodymui skirti gan nedaug laiko, todėl vakaro meniu tikrai negąsdina - nuo pat pirmosios minutės pavyksta įžengti į salę ir nekantriai laukti koncerto pradžios.

Ar dėl to, kad šis koncertas įsiterpęs tarp dviejų kitų didelių renginių (prieš porą savaičių čia grojo "Alestorm", o vos už savaitės ant tos pačios scenos lips "U.D.O.") ir žmonės taupo pinigus, ar dėl to, kad "Sirenia" visgi neturi didelės fanų armijos (nors internete pasižiūrėjus į nuotraukas iš kitų šio turo koncertų, daug kur anšlago taip pat nebuvo), šįkart jokių eilių prie klubo prieigų nėra, o gana nedidelis žiūrovų skaičius tėra apspitęs barą bei atributikos kampelį. Lygiai 19 val. vakarą pradeda tarptautinis kolektyvas "Crossing Eternity", o publika tada klusniai eina į salės vidurį, kur iš tolėliau nedrąsiai stebi pasirodymą. Grupės frontmenui Gabriel Nicholas iš trečio karto pavyksta klausytojus pasikviesti arčiau scenos. Iš pradžių šaltokai į viską reagavę žiūrovai pasirodymui įsibėgėjus kiek atkuto ir pabaigoje muzikantams jau negailėjo aplodismentų.
Kalbant apie veiksmą scenoje, viskas skambėjo pakankamai neblogai, tik vietomis gitaros solo partijos kažkaip neįsipaišydavo į bendrą vaizdą. O finalinis kūrinys "Ghost of the Storm" tapo netikėtu atradimu, kuris kitą dieną buvo pridėtas į asmeninį mėgstamiausių dainų grojaraštį. Tad pagarba balsingajam vokalistui ir šiek tiek apmaudu, kad "Crossing Eternity" teko būtent pirmiesiems groti Vilniaus publikai.
Netrukus ant scenos įžengia italai "Alight". Kolektyvo sudėtyje vienu nariu mažiau nei prieš tai grojusioje grupėje "Crossing Eternity". Iš pradžių lyg kirba mintis, kad dėl to grupei nepamaišytų papildoma gitara ar klavišiniai instrumentai, bet akyliau įsiklausius į skambesį visgi klavišinius pavyksta išgirsti. Kiek vėliau playbacku buvo paleistos ir ištraukos iš vaizdo klipų, kas didelio įspūdžio vėlgi nepadarė. Pusvalandis neprailgo, o vokalistei Catia balsui bei taisyklinga lietuvių kalba ištartoms frazėms reikia skirti vien tik pagyras. Tačiau prieš tai grojusi grupė patiko labiau.
Paskui ateina eilė prancūzams "Elyose". Vėl išvaizdi mergina ant scenos, vėl labai aktyvus gitaristas Marc De Lajoncquière bei dar daugiau klavišinių instrumentų įrašų, kurie nebuvo "gyvi". Kolektyvas savo kūryboje nemažai naudoja ir growl vokalo, kurį koncertuose atlieka Flo Lemonnier. Šiame ture grupė koncertuoja be jo, kas irgi nėra labai solidu. Apibendrinant "Elyose" pasirodymą, reiktų dėti pliusą už kai kuriuos kūrinius bei už aktyvų gitaristų veiksmą scenoje. Minusas už tai, kad minėtų vokalinių growlo partijų niekas iš kitų scenoje buvusių muzikantų gyvai taip ir neperėmė...
Galiausiai laikas ateina ir grupei, dėl kurios čia ir susirinkome. Kiek nustebina tai, kad "Sirenia" scenos nepapuošė jokiomis dekoracijomis, tačiau viską kompensavo kokybišku ir įdomiu pasirodymu.
Šiame ture didžiausias dėmesys skiriamas tiems albumams, kuriuose dalyvavo dabartinė "Sirenia" vokalistė Emmanuelle Zoldan. Tad pasirodymas pradedamas būtent nuo "In Styx Embrace" bei "Dim Days of Dolor". Vėliau grupės siela Morten Veland pasisveikina su Lietuvos publika, pasidžiaugia, kad pagaliau jo komandai pavyko atvykti į mūsų šalį ir tęsia savo repertuarą dar keliomis dainomis iš paskutiniųjų dviejų diskų - netrukus nuskamba "Goddess of the Sea", "The Twilight Hour" bei "Asphyxia".
Belaukiantys senųjų kompozicijų žiūrovai galiausiai pradžiuginami daina "Sister Nightfall". Morten Veland tada dar kartą pristato visus šiandien prieš tai scenoje buvusius kolektyvus, kuriuos publika apdalina daugmaž vienodu aplodismentų kiekiu. Paskui scena paliekama tik vyrams, kurie sugroja "Elixir", o jam einant į pabaigą, į sceną vėl sugrįžta Emmanuelle. Išgirstame dar kelias dainas, o po "The Other Side" muzikantai atsisveikina.
Nepaisant to, kad salė nebuvo sausakimša, žiūrovai garsiais šūksniais netrukus pasikviečia "Sirenia" kolektyvą atgal. Sugrojamas senas geras "The Path to Decay" bei naujausio disko bene žinomiausia daina "Into the Night" ir grupė jau tikrai baigia savo pasirodymą. Tada ateina dovanų dalijimo metas – į publiką skrieja plektrai, būgnų lazdelės, grojaraščiai. Iš paskutiniojo grojaraščio muzikantai išlanksto lėktuvėlį ir nuskraidina į salės gilumą. Paskutiniai pamojavimai ir neprailgęs melodingojo metalo maratonas pasibaigia.
Kaip buvo minėta anksčiau, šiek tiek priekabių galima rasti beveik visiems atlikėjams tiek dėl atlikimo, tiek dėl paties repertuaro. Žinoma, "Sirenia" už kitus to vakaro kolektyvus buvo aukštesni visa galva. Ko klausytojai tikėjosi, tą ir turėjo gauti. Koncerte groję muzikantai tų klausytojų galbūt norėjo išvysti ir daugiau. Nors pasibaigus renginiui ilgoje eilėje prie rūbinės lūkuriuojant savo drabužių, buvo galima įsitikinti, kad "Sirenia" Lietuvoje gerbėjų turi netgi visai nemažai...

Nuotr. aut. Renata Drukteinytė (FotoGriausmas.lt)
Daugiau FOTOGRAFIJŲ