Jei tikri pankai dėl nemėgsta grupių "The Offspring" ar "Green Day" (dėl to, kad šie nesilaiko pankiškos taisyklės - groti paprastai bei kuo mažiau repetuojant, o be to dar ir koncertuoja stadionuose), taip ir į krikščioniško roko atlikėjus kreivai žiūri visi roko mėgėjai. Garbinti Jėzų grojant maištingą muziką? Ar tai įmanoma, galima buvo įsitikinti spalio 29 dieną, kuomet Vilniuje viešėjo amerikiečiai "Skillet".
Klausimas, ar gimtinėje dievinama grupė turi daug gerbėjų Lietuvoje, kėlė daug dvejonių, nes artėjant renginio dienai, internete pasklisdavo viena ar kita informacija apie koncerto bilietams taikomas nuolaidas. Tačiau nuogąstavimai dėl mažo susidomėjimo buvo iš piršto laužti - į gan neįprastą vietą - menų fabriką "Loftas" jau grojant apšildančiai grupei suplūdusi gausybė žmonių kone visiškai užpildė visą erdvę.

Pirmą pusvalandį lofto sienas drebino maskviečiai "Lori!Lori!". Grupė neblogai įsipaišė į bendrą vakaro kontekstą, tačiau tiems, kurie abejingi šiandieninei Rusijos scenai, kolektyvas nepaliko gilaus įspūdžio.
Po pusvalandžio pauzės į sceną įžengia ir pagrindinės vakaro žvaigždės. Nepaisant to, kad savo karjeros pradžioje "Skillet" dainavo banalias daineles apie Viešpatį, per paskutinį dešimtmetį sukūrė nemažai dėmesio vertų hitų, kurių pasiklausyti ir susirinko keli šimtai klausytojų. Būtent vėlyvąja kūryba apsiriboja šiandieniniai kolektyvo grojaraščiai, tad visą pasirodymą buvo palaikomas smagus tempas ir pakili nuotaika.
Pasirodymas prasideda smuiko bei violončelės įžanga, pereinančią į "Whispers in the Dark". Po jos beveik be jokios pauzės sugrojama "Forsaken", o tik vėliau pasisveikinama su publika ir pasidžiaugiama kelione į Lietuvą. John Cooper mūsų šalies pavadinimą ištaria būtent lietuvių kalba ir tuo susilaukia daugybės aplodismentų bei susižavėjimo šūksnių.
Kuomet per pirmą koncerto pusvalandį nuskamba dar ir "Hero" bei "Awake and Alive", peršasi mintis, kad skubiai išmėčiusi didžiausius savo kozirius, grupė per likusį pasirodymo laiką neišlaikys tempo ir dėmesio. Tačiau taip nenutinka. "Skillet" frontmenui dar nespėjus iki galo pristatyti titulinės naujausio disko "Rise" dainos, gerbėjų gretose pakyla plakatas su priedainio žodžiais bei lietuviška trispalve. Skambant šiam kūriniui, dainininkui net nebūtina buvo to plakato iškelti, kuomet ateidavo priedainio metas - atrodė, kad visa publika puikia moka visus grupės dainų žodžius. O skambant "Yours to Hold", į viršų kyla žiebtuvėliai, filmuojantys telefonai ar net planšetiniai kompiuteriai.
Ką savo dainose šlovina grupė "Skillet", primenama prieš atliekant "The Last Night" - čia John rėžia ilgą kalbą apie tai, kad jei šiame gyvenime jaučiamės vieni ar niekam tikę, visada turime žinoti, kad mus myli Dievas.
Kad tądien vyksta kitoks roko koncertas, liudijo ir tai, kad nepaisant energingos muzikos bei dar energingesnės publikos, nebuvo metaliniams renginiams būdingų mosh pit'ų ar kitų pakvailiojimų. Nors stebint scenoje šėlstančius violončelininką Jonathan Chu bei smuikininką Tate Olsen, retkarčiais krikščioniškas prieskonis būdavo užmirštamas.
Viso pasirodymo metu vargu ar galėtume surasti priekaištų gitaristui Seth Morrison bei ypač šiltai sutiktai būgnininkei Jen Ledger, tačiau jų solo pasirodymus galima būtų prilyginti per radiją transliuojamai "Limp Bizkit" dainai - viskas apkarpyta, išlaižyta ir retušuota, kad tik būtų kuo priimtiniau platesnei publikai.
Pabaigai paliekamas vienas garsiausių hitų - "Monster", po kurio eilinį kartą padėkojama fanams ir grupė trumpam nulipa nuo scenos. Po nedidelio atokvėpio jau savo meistriškumą pademonstruoja smuikininkas ir violončelininkas, o netrukus į sceną vėl sugrįžę visi muzikantai sugroja "Rebirthing" ir galutinai dingsta užkulisiuose. Nepaisant gausių skandavimų sugrįžti, uždegamos šviesos ir žiūrovai iš netikėtai karšto lofto patraukia į vėsų lauką.
Galutinis žodis? Buvo neįprasta ir įdomu. Tačiau tradiciškesnės muzikos koncerte jaučiuosi jaukiau. Ir nepaisant "Skillet" lyderio raginimo nusipirkti specialiai Europai skirtą albumą, mano grotuvas jau vis dažniau suka "Accept" "Blind Rage" diską...

Nuotr. autorius Gediminas Bartuška.

Daugiau fotografijų čia.