Neretai sunkiosios scenos atlikėjai, paklausti nuo ko pradėjo klausytis metalinės muzikos, vardina roko mainstream'o grupes, o tik vėliau prisipažįsta atradę ekstremalesnius kolektyvus. Šiandien rokeriai "Three Days Grace" yra vieni tokių, pakeitusių savo darbą jau padariusius "The Offspring", "Evanescence" ar "Linkin Park". Į jų koncertus plūsta minios jaunų gerbėjų, kurie galbūt vėliau atras sunkesnius stilius arba pradės patys juos groti. Lapkričio viduryje prasidėjęs europinis turas užsuko ir į Baltijos šalis. Čia susidomėjimas kanadiečių vizitu buvo didžiulis - bilietai visose trijose sostinėse tiesiog ištirpo. Ypač malonu tai, kad Lietuvoje grupė grojo pačioje didžiausioje erdvėje, o ir paskutiniai bilietai pradingo likus dar kelioms savaitėms iki renginio.
Lapkričio 24 d. Vilniaus "Compensa" koncertų salėje vykęs renginys paneigė dar vieną mitą - neva jauni žmonės neina į sunkiojo roko koncertus. Tuo buvo galima įsitikinti savo akimis - likus pusvalandžiui iki po 7 metų pertraukos į Vilnių sugrįžusio kolektyvo koncerto pradžios, lauke driekėsi milžiniška eilė. Visgi ji pakankamai greit judėjo, tad didžioji dalis žiūrovų turėjo suspėti ir į pirmojo kolektyvo pasirodymą.

Lygiai 20 val. garso operatorius rankos judesiu parodė, kad viskas tvarkoje, tad fone skambėjusi "The Offspring" daina nutilo ir ant scenos pasirodė ypatingieji vakaro svečiai - kaliforniečiai "Badflower". Grupę publika pasitiko džiaugsmingomis ovacijomis, o muzikantai vakarą pradėjo nuo "Drop Dead" bei "Number 1". Tik tada vokalistas Joshas Katzas prabilo ir paklausė, ar teisingai taria Vilniaus miesto pavadinimą. Kelis jo bandymus žiūrovai įvertino labai teigiamai. Muzikantas pašmaikštavo, jog yra bukas amerikietis, tad jam tiesiog būtų paprasčiau ištarti šalies ar žemyno pavadinimą.
Tada šou prasitęsė su "Don't Hate Me", kurios priedainį drauge atliko ir publika. Kiek vėliau dainininkas paklausė vilniečių, kiek iš čia susirinkusiųjų anksčiau yra jau matę "Badflower" gyvai. Jei rankas į viršų kėlę gerbėjai nemelavo, tokių susidarė nemenkas būrys. Paskui vienas scenoje su gitara likęs frontmenas juokais paprašė nesišaipyti iš šiame ture kiek stringančio jo balso bei surimtėjęs atliko ramią baladę "Move Me". Tuomet lėtą atkarpą pakeitė trankus rokas - skambant "Stalker" į jos atlikimą aktyviai įsitraukė publika, o į kompoziciją buvo įterptas būgnininko Anthony Sonetti solo numeris.
Skambant vis dar tam pačiam kūriniui Joshas įsimaišė į žiūrovų būrį. Paklausęs šalia stovinčio fano, kaip lietuviškai reiktų suskaičiuoti iki trijų, vokalistas gražia lietuvių kalba tai atkartojo bei davė startą mosh'o mėsmalei.
Pasirodymui einant link pabaigos rokeriai atliko tris debiutinio disko "OK, I'm Sick" kompozicijas, o po to J.Katzas paklausė, ar publika norėtų, jog amerikiečiai dar kada nors sugrįžtų į Lietuvą. Sulaukę teigiamo atsakymo, "Badflower" sugrojo "30", su fanais apsikeitė iš pirštų sudarytų širdelių ženklais bei paliko sceną.
Tuomet sekė pusvalandžio trukmės pertrauka, per kurią žiūrovų salėje dar padaugėjo. Minia ramiai lūkuriavo, klausydama Ozzy Osbourne ar "Whitesnake" hitų, o garsiau sušurmuliavo tik tada, kai apšildančiosios grupės logotipas pradingo nuo scenos bei pasipuošė naujausio "Three Days Grace" albumo "Alienation" viršelio fragmentu. Kelias minutes pavėlavę mažyčio Ontario miestelio Norvudo muzikantai išbėgo į sceną ir pradėjo grojaraštį nuo vieno naujausių kūrinių "Dominate". Ir taip nenustygę vietoje fanai dar labiau įsišėlo išgirdę "Animal I Have Become" pirmuosius akordus. Pauzių tarp dainų metu ekranuose porą kartų sušmėžavo "Three Days Grace" vardas, kurį galingu choru skandavo vilniečiai bei miesto svečiai.
Vėliau vokalistas Adamas Gontier pasiteiravo mūsų, kaip laikomės bei pridūrė, jog senai čia nesilankė. Tiesą sakant, 2018-aisiais grupė Vilniuje svečiavosi be jo, nes tuo laikotarpiu dainininkas buvo palikęs kolektyvo gretas. Visgi vokalistas pasakė, kad čia jaučiasi "kaip namie", o tai reiškė, jog netrukus išgirsime kompoziciją "Home". Per ją antrasis grupės vokalistas Mattas Walstas paėmė į rankas gitarą, o po šio kūrinio muzikantai lietuviškai padėkojo gerbėjams.
Paskui kanadiečiai priminė apie prieš kelis mėnesius išleistą naują diską, kurio pirmąjį singlą "Mayday" netrukus atliko. Tada skanduoti grupės vardą žiūrovams jau nebereikėjo suflerio, o po "Pain" palaikymas tapo dar aktyvesnis. Sugrojus vieną šviežiausių kompozicijų "Kill Me Fast" į sceną buvo atnešta akustinė gitara, kuria gitaristas Barry Stockas pradėjo skambinti vieno seniausio ir žinomiausio kūrinio "I Hate Everything About You" melodiją. Dar po poros dainų Mattas pasirodė scenoje, rankoje turėdamas nedidelę Lietuvos vėliavą. Vėliau joje pasiliko vienintelis Adamas, telefonų švieselių apšviestoje salėje pritardamas gitara atlikęs "Radiohead" hito "Creep" koverį.
Po to vokalistas papasakojo apie gimtojo miestelio problemas, pasikvietė į sceną ten pat užaugusį savo pusbrolį gitaristą Cale'ą Gontier bei visa tai apdainavo kūrinyje "Don't Wanna Go Home Tonight". Tada baladę pakeitė tranki "I Am Machine", per kurią salėje įsišėlo didelis circle pit'as it kokiame nors thrash metalo koncerte. 
Dar po poros energingų kompozicijų vėl pritariant akustinei gitarai kanadiečiai sugrojo pozityvių minčių tamsiais žmogaus gyvenimo periodais įnešančią kompoziciją "Never Too Late". Vėliau publika lietuviškai skandavo muzikantams "ačiū", o šie sugrįžo su paskutiniu koziriu "Riot". Dar kelios pašėlusios minutės, po kurių gerbėjai nebenorėjo rokerių paleisti nuo scenos, tačiau salėje uždegtos šviesos nukreipė visą srautą išėjimo link.
Dar net neįpusėjęs turas kol kas kanadiečiams sekasi puikiai - didžioji dalis koncertų vyko sausakimšose salėse, su teigiamomis emocijomis iš renginio grįžo ir renginyje Vilniuje apsilankę žiūrovai. Jei muzikantų pasirodymas atitiko lūkesčius, labiausiai nustebinęs faktas - gausybė jaunų žmonių tokiame koncerte. 
Tiesa, roko mėgėjams visgi ilgai prisiminimais neteks gyventi - jau šį šeštadienį ne mažiau audringą vakarėlį sostinėje surengs suomių folk metalo žvaigždės "Korpiklaani". 

Nuotr. autorius Vytenis Jurevičius (Vytenis Jurevičius things)