Liepos 11 dieną sunkiosios muzikos mėgėjus antrą kartą sukvietė festivalis "True&Evil Open Air". Jei prieš metus vykusį nemokamą renginį galima buvo pavadinti gerų bičiulių susiėjimu, šįkart viskas buvo labai rimta - stiprus sąstatas, nemenkas atributikos ir gėrimų pasirinkimas bei netgi festivalio zonoje cirkuliuojantis naujas piniginis vienetas!Vienintelis dalykas, kuris neramino prieš festivalį - sinoptikų prognozės. Iki pietų gamta ir lepino saule, ir murkdė lietumi. Artėjant festivalio pradžiai dangus lyg ir pragiedrėjo, tačiau visą popietę dar ne kartą orai mainėsi. Visa laimė, jog daugumai festivalio dalyvių tai buvo nė motais.

Vos tik atsivėrus buvusios Kuro aparatūros gamyklos teritorijos labirinte įrengtos festivalio zonos vartams, jau nuo pirmų minučių pradėjo rinktis sunkiosios muzikos mėgėjai. Kol žiūrovai rymojo patogiai įsitaisę ant kėdžių ar užsiėmę eilę prie gaiviųjų gėrimų pardavimo vietų, scenoje buvo derinami instrumentai bei reguliuojamas apšvietimas. Būtent pastovus būgnų dundėjimas tapo kelrodžiu ne vienam metalistui, sukusiam ratus aplink teritoriją bei galiausiai radusiam įėjimą.
Popietės kultūrinė programa prasideda renginio vedėjo Tomo Balaišio-Sėklos išvardintomis vidaus elgesio taisyklėmis bei vilniečių "Confession" pasirodymu. Pastaruoju metu suaktyvėjusi grupės veikla negali nedžiuginti, tačiau tik laikas parodys į ką visa tai išsivystys. O tą dieną grupė atliko tiek jau gerai žinomas dainas ("Mind Distortion", "Atrocious Genocide") bei rečiau girdimus kūrinius. "Confession" vokalisto Rapolo raginama publika po truputį juda arčiau scenos ir kai ant jos lipa festivalyje antrus metus iš eilės dalyvaujantys "Metempsychos", pirmose žiūrovų eilėse jau išvystame aktyvaus veiksmo užuomazgas. Paskutiniu metu sėkmingai narių kaitą pergyvenusi grupė jau toli gražu neprimena tų jaunuolių, kurie prieš pustrečių metų apšildė grupę "Obtest" jos 20-mečio proga. Prie mikrofono stojęs kultinės grupės "Burying Place" vokalistas Mykolas Alekna suteikė pakankamai solidumo net ir atliekant senąjį repertuarą. Technišką death metalą mėgstantys klausytojai turėtų atidžiai sekti "Metempsychos" karjerą.
Po pertrauką pagyvinusių smagių rungčių į sceną žengia Žemaitijos pasididžiavimas - grupė "Meressin". Pavasarį nuotraukas iš įrašų studijos paviešinusi grupė pateikė gerbėjų teismui šiek tiek naujosios kūrybos bei pamalonino senomis dainomis. Tiek gerbėjų laukta ir skanduota "Luokė pieda", tiek "Pasiutę šunys" susilaukė audringo palaikymo, o sena gera "In The Shadow Of The Bloody Sunset" scenoje nuskambėjo galbūt dar geriau nei studijiniame įraše.
Pagaliau ateina ir svečių iš kaimyninės Latvijos eilė, šiemet švenčiančių savo 20 metų veiklos jubiliejų. Jau antrąjį koncertą Lietuvoje šiemet sugrojusios "Neclected Fields" nariai ir prieš savo pasirodymą aktyviai šmirinėjo tarp žiūrovų, o nuo scenos pateikė gero kokybiško progresyvaus death metalo valandą, nors grojaraštyje buvo pasigesta "Creaturesque". Tad nieko nuostabaus, jog vilniečiai šilčiausiai priėmė "Prodigy" dainos "Breathe" perdirbinį.
Kuriam laikui užmiršti vis labiau apniunkantį dangų priverčia grupė "Obtest". Galima diskutuoti ar tai buvo geriausiais paskutinių metų "Obtest" pasirodymas, bet kad pats energingiausias - be jokios abejonės. Buvo sugroti abu naujausiojo split'o "77" kūriniai, pati pirmoji grupės kompozicija "Oldness Coming", "Devyniaragis", "997", "Paskutinė akimirka". Per pastarąją lietus įsismagina kaip reikiant, tačiau didžiajai žiūrovų daliai tai jau buvo nė motais. Būtent tada galbūt buvo pasiektas tas žadėtas 6-asis bokalas, po kurio prasidėjo šokinėjimai nuo scenos ir pan. Kaip ir buvo galima tikėtis, "Obtest" atsisveikina su festivaliu daina "Auka seniems Dievams".
Po truputį temstant, į sceną susiruošia kauniečiai "Nahash". Po ilgo pasirengimo uždegami deglai ir juodmetalio spektaklis prasideda. Lai gailisi tie, kurie jį praleido, ramstydamiesi į kolonėles bei nelabai orientuodamiesi aplinkoje. Kauniečių pasirodyme mažai apšvietimo, bet daug spjaudymosi ugnimi, daug grimo ir daug atmosferos. Net ir ne black metalo žinovui nebuvo nuobodu. Nepilna valanda pralekia labai greit ir lygiai 23 val. festivalis uždaromas. Kone iškart po paskutinių festivalio organizatorių žodžių iš dangaus pasipila lietaus lašai ir tada dar kartą tenka įsitikinti "festivalio mieste" privalumu: jokių palapinių, jokių spūsčių. Nepilnas pusvalandis - ir tu jau namie. Susitiksime kitąmet? Sprendžiant iš organizatorių užuominų - taip.