Udo Dirkschneiderio komanda yra labai dažni svečiai mūsų šalyje, bet smagiausia yra tai, kad Vokietijos heavy metalo veteranai pas mus užsuka ne vedini nostalgiškų prisiminimų, o visad atvyksta su naujų dainų bagažu. Ne išimtis buvo ir turas "Touchdown Europe Tour 2024", kurio metu vasario 21 d. muzikantai surengė pasirodymą Vilniaus klube "Vakaris", čia pristatydami 19-ąjį savo albumą.
Turint omenyje, kad tai jau 9-asis kolektyvo koncertas mūsų šalyje, o paskutinį kartą "U.D.O." mums grojo vos prieš 15 mėnesių, buvo gana sunku prognozuoti, kiek žiūrovų pritrauks šis renginys. Vėliau buvo galima numanyti situaciją iš atskirų organizatorių ar pačios grupės pranešimų, bet tikrą vaizdą pamatėme prie "Vakario" klubo likus 20 min. iki koncertų pradžios. Šioje salėje vyko ne vienas gausiai lankytas renginys, tačiau tokios eilės prie lauko durų rokeriai turbūt dar nebuvo regėję! Nors ta eilė gana sparčiai judėjo į priekį, bet teko susitaikyti su realia situacija: 20 min. praleistos lauke, dar 10 min. - pastato koridoriuose ir apšildančiosios grupės pasirodymo pradžios labai daug žmonių nesuspės pamatyti. Taip ir nutiko - į salę pavyksta ateiti tada, kai vilniečiai "Phrenetix" jau buvo gerokai įsivažiavę.
Kolektyvas ne kartą matytas vietos klubuose, per tris su trupučiu metų "Exuviae" albumo kūriniais paremtas bei debiuto "Fear" geriausiomis dainomis paįvairintas repertuaras undergoundo renginius lankančiam žmogui taip pat neblogai žinomas. Tačiau šiuos jaunuolius visad smagu išvysti scenoje - šiandien "Phrenetix" vėl pilni energijos, kuria dalijasi su itin gausiai susirinkusia publika. Tarp jos buvo tokių, kurie trašystų muzikos laukė ne mažiau nei pagrindinių vakaro žvaigždžių, bet buvo ir tokių, kurie iki šiol apie vilniečius nebuvo girdėję. Tad toks renginys yra puiki vieta parodyti save bei susirasti naujų gerbėjų. Šviežių fanų tikrai atsirado, nes vėliau prie "Phrenetix" atributikos kampelio netrūko norinčių nusifotografuoti su muzikantais ar bent dėkojusių už smagų pasirodymą.
Vilniečiai savo grojaraštį pabaigia su "Kill the Messenger" ir "Time to Act" bei palieka sceną. Beje, paskutinėmis minutėmis grupės gitaristas Paulius sugebėjo gitara prasiskelti sau kaktą. Visa laimė, kad viskas baigėsi gana laimingai - ir pats muzikantas rimtesnių sužalojimų išvengė, ir visa vakaro programa sėkmingai buvo atlikta. Jei ne vėliau kolektyvo paviešinti kruvini finaliniai video, tolėliau stovėję žiūrovai net nebūtų sužinoję apie tokį performansą...
Prieš renginį organizatorių skelbtame konkurse niekas neatspėjo, kas apšildys "U.D.O." pasirodymą Vilniuje, tačiau "Phrenetix" parinkimas turbūt daugelio nenustebino - grupė tinkama ir verta pradėti tokį koncertą. Jaunatvišku entuziazmu tryškusios 45 min. pralėkė, beliko laukti, ką šįkart pasiūlys 52 metus scenoje esantis dainininkas.
Kai 2019-aisiais Udo pradėjo ruoštis į "Steelfactory" pristatymo turą, tuomet dainininką pasivijo sveikatos bėdos, o gydytojai netgi rekomendavo nuo koncertinės veiklos pailsėti. Tąkart planuotas renginys Vilniuje įvyko, bet pasąmonėje turbūt ne vienam fanui kirbėjo mintis, kad ypač aktyviai koncertuojanti ir kurianti grupė tokiu tempu amžinai gyvuoti negali. Visgi tai jau gana tolima praeitis - nuo to laiko Mr.German Metal išleido dar 3 albumus ir tiek pat kartų išmaišė visą pasaulį juos pristatydamas. Negana to, daug solidumo koncertiniam sąstatui pridėjo senas bendražygis Peteris Baltes'as, iš pradžių talkinęs tik gyvuose pasirodymuose, o neseniai tapęs visateisiu grupės nariu.
Likus keliolikai minučių iki numatytos pasirodymo "Vakaryje" pradžios, žiūrovai pradeda skanduoti "U.D.O." vardą. Bet koncertas neprasideda nė minute anksčiau - lygiai 20.30 val. foninė muzika nutildoma, o garsiai užleidžiama "AC/DC" "Thunderstruck" melodija. Publika sukrunta, tačiau tik šiam australų hitai pasibaigus ant scenos žengia U.Dirkschneineris su savo komanda. Kadangi turas skirtas pernai pasirodžiusiam albumui "Touchdown" pristatyti, būtent nuo jo įžanginės kompozicijos "Isolation Man" ir pradedamas šiandienos grojaraštis. 
Pasisveikinęs su fanais, Vokietijos heavy metalo legenda iškart atlieka kelias dainas iš įvairiausių grupės gyvavimo laikotarpių - prieš kelis dešimtmečius sukurtą "Break the Rules", šviežią "Forever Free" ir dar gana naują, bet jau klasika tampančią "Metal Machine". Tik po "Never Cross My Way" sulaukiame atokvėpio minutės - visi muzikantai visi nueina nuo scenos, trumpam palikdami joje vieną būgnininką Sveną Dirkschneiderį. Šio improvizacinis mušamųjų instrumentų interliudas pereina į "Independence Day" melodiją.
Po kurio laiko vėl sugrįžtama prie naujausio disko turinio - "Fight for the Right" pagražinama V.A.Mocarto "Turkų maršo" soluote. Klasikinės muzikos intarpas metaliniame kūrinyje. Kažkur jau tai girdėta, taip? Apskritai, prisidėjus prie sudėties P.Baltes'ui, į repertuarą sugrįžo kompozicijos su daug back vokalų, atliekamų šio bosisto. Tad naujųjų "U.D.O." dainų skambesys neretai labai primena 80-ųjų vidurio kolektyvą, kuriame Peteris ir Udo grojo anuomet...
Ant "Vakario" scenos plušę muzikantai tik dabar kiek atsikvepia, o grupės frontmenas ilgiau pabendrauja su publika. U.Dirkschneideris sako, kad čia yra gera jam sugrįžti ir paklausia vilniečių, ar šie gerai leidžia laiką. Taip, žinoma, ypač ankstyvosios kūrybos mėgėjai dabar džiaugiasi, nes netrukus išgirstame "Heart of Gold", o bene daugiausiai telefonų privertė išsitraukti baladės "In the Darkness" atlikimas. Vėliau nuskamba dar vienas laiko patikrintas hitas, be kurio apsieina retas "U.D.O." koncertas - "Man and Machine", be jokios pauzės perėjęs į "Pain".
Iki tol į šou tik plojimais galėjusi įsitraukti publika pagaliau sulaukia minutės, kai jai patikimas didesnis vaidmuo. Grupės lyderis paklausia žiūrovų, ar šie dainuos kartu ir po pirmųjų "Metal Never Dies" rifų su fanais "parepetuoja" priedainio melodiją.
Po jos sunkiosios muzikos himnams pabaigos dar nematyti - dabar jau nuskamba "One Heart One Soul".
U.Dirkschneideris tada primena, kad šis koncertas yra naujausiojo albumo "Touchdown" pristatymo gastrolių dalis, tad būtent titulinę kompoziciją dabar ir išgirstame. Po jos dainininkas palinki labos nakties bei palieka sceną.
Per šią pertraukėlę žiūrovai ragina kolektyvą sugrįžti ir netrukus savo pasiekia - muzikantai vėl pasirodo publikai. Dainininkas pasiteirauja, ar fanai Lietuvoje norėtų išgirsti dar bent vieną kūrinį. Sulaukęs pritarimo šūksnių, Udo su kolegomis atlieka "I Give as Good as I Get". Po to pradedama groti daina "Holy", tačiau net jos neįpusėjus P.Baltes'as sustabdo atlikimą bei beda pirštu į vieną žiūrovą, sakydamas, kad šis taip nesielgtų, "nes tai nėra cool". Tuomet daina vėl grojama iš pat pradžių ir daugiau incidentų neįvyksta. Jei prisimintume ankstesnius "U.D.O." vizitus, yra nutikęs vienas kitas epizodas, kai jaunystės muzikos apsvaiginti garbaus amžiaus fanai pasielgdavo labai neapgalvotai. Gal kažkas panašaus nutiko šįkart? Nors pasidomėjus, kaip sekasi grupei šis turas, pasirodo, jog prieš porą dienų kone analogiška situacija nutiko Estijoje, kur "U.D.O." taip pat buvo nutraukę trumpam koncertą. Ar čia muzikantai perdėm jautriai reaguoja į veiksmą žiūrovų tarpe?
Bet šou tęsiasi toliau. Ir tai yra daroma su pačiais pirmaisiais kolektyvo kūriniais "They Want War" ir "Animal House". Tuomet prabyla iki tol scenos gilumoje už būgnų slėpęsis Svenas, kuris paklausia, ar čia yra grupės "Queen" gerbėjų. Jų "Vakaryje" susirinko kur kas mažiau, nei pačių "U.D.O." fanų, tačiau finalinis kūrinys vertas dėmesio. 
Dainininko 70-mečio jubiliejui išleistame soliniame albume buvo įrašyta greita "We Will Rock You" versija, kokią kartais koncertuose grodavo ir F.Mercury su grupe. Būtent tokį perdirbinį netrukus išgirstame, o porą šios dainos posmų Svenas šiandien pats ir sudainuoja.
Tokia smagia gaida koncertas pasibaigia. Muzikantai ilgai dėkoja šiltai priėmusiai publikai, bet neskuba palikti scenos. Ilgiausiai joje užsibūna Peteris, kuris dar spėja padėti porą autografų ant fanų pateiktų vinilinių plokštelių. Šis bosistas daugiausiai bendraudavo su gerbėjais ir ankstesnių viešnagių metu, kai čia lankydavosi su "Accept". Beje, ar pastebėjote, kad šį vakarą nenuskambėjo nė vienas šios grupės koveris? Gal ne vienas žiūrovas jų ir nepasigedo, nes per tas 2 valandas Udo įrodė, kad turi pakankamai didelį savo gerų dainų bagažą.
Po 9-ojo "U.D.O." koncerto Vilniuje teko girdėti tik teigiamus atsiliepimus. Kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų mūsų šalyje, bet tenka pritarti vienos U.Dirkschneiderio dainos frazei - metalas niekada nemiršta.
Ar dainininkas ateityje Lietuvoje vykdys savo Mission No.X? Jei neįvyks nieko netikėto - neabejotinai, taip.
P.S. Po koncerto grupė pasidalino žinia, kad Vilniuje buvo išparduoti visi bilietai.
