Aštuntosios "U.D.O." kelionės į Lietuvą priešistorė panaši, kaip į visų kitų renginių, kurie buvo planuoti dar neišsikvėpus Covid virusui. Iš pradžių koncertas turėjo vykti 2021 m. lapkritį, vėliau buvo nukeltas į šių metų balandį, bet galiausiai vokiško heavy metalo gerbėjai galėjo lapkričio 4 d. ruoštis dar vienam Vokietijos heavy metal legendos vizitui į mūsų šalį, nes turo datos dar kartą buvo pastumtos į vėlyvą rudenį. Tiesa, kiek netikėta buvo tai, kad šįkart renginio reikalais rūpinosi ne Lietuvos koncertų organizatoriai, o estai. Dėl to išvydome labai neįprastą reklaminę kampaniją, kurios metu taupesni fanai purkštavo dėl aukštos bilietų kainos, kiti metalistai įsižeidė dėl vieno reklaminio plakato, užrašyto kirilica, o treti apskritai manė, kad koncerto šis renginys anonsuojamas per silpnai. Dar galima pridėti, kad vienoje reklamoje buvo publikuota grupės nuotrauka su nariu, kuris iš "U.D.O." gretų pasitraukė dar 2018-aisiais, tuo suglumindama dar kai kuriuos fanus. Tačiau vėliau pasipylė ir reklaminiai pranešimai socialiniuose tinkluose, ir akcijos bilietams, tad žinia apie 8-ąjį grupės "U.D.O." vizitą Lietuvos fanus lyg ir pasiekė - Vilniaus menų fabrikas "Loftas" tą vakarą nebuvo sausakimšas, tačiau publikos susirinko pakankamai nemažai.

Vėlgi kiek kuriozinė situacija nutiko jau pačioje vakaro pradžioje - didžioji dalis renginio anonsų skelbė, kad klubo durys atidaromos 19 valandą, o detalių apie apšildančios grupės grojimo laiką bei pačių "U.D.O." muzikantų išėjimo ant scenos laiką taip ir nesulaukėme. Kai kurie šaltiniai nurodė renginio pradžia 20 valandą, o jei kas vadovavosi šia informacija, mažumėlę turėjo likti nusivylę, nes iš tikrųjų kultūrinė dalis prasidėjo 19.45 val., kai pirmus akordus užgrojo Prancūzijos heavy metal grupė "Existance".
U.Dirkschneideriui ir jo kompanijai viešint Lietuvoje, per visus tuos metus tarp apšildančiųjų buvo ir mažiau žinomų vardų, bet kartais drauge "U.D.O." pasiimdavo su savimi labai gerbiamus kolektyvus - vien ko verti 2017-aisiais Vilniuje vokiečius atlydėję Niukastlo speed/heavy legendos "Raven". O šioje turo dalyje vakarus pradedantys "Existance" - gal ne itin žinomas pavadinimas, tačiau tikrai vertas dėmesio. Šįkart prancūzai atvyko pristatyti savo naujausią albumą "Wolf Attack" bei supažindinti lietuvius ir su ankstesnių diskų kūriniais. Gal ir negalima sakyti, kad visas repertuaras 100 proc. patiko, visgi didžioji pasirodymo dalis paliko gerą įspūdį. Vaizdas ant scenos daugumą besibūriuojančių prie barų žmonių privertė ateiti arčiau jos. Ir jei "Existance" savo pasirodymą pradėjo keliolikos žmonių būreliui, sulig kiekviena daina prancūzai susilaukdavo vis daugiau dėmesio ir įsibėgėjus vakarui priešais apšildančią grupę stovėjo pakankamai daug publikos, kuri energingai įsitraukė į muzikantų raginimus iškelti rankas ar ką nors paskanduoti. Atrodė, kad pati grupė taip pat nuoširdžiai liko patenkinta palaikymu ir pažadėjo su visais norinčiais klausytojais po pasirodymo pabendrauti prie savo atributikos kampelio.
Po 40 minučių neblogo heavy metalo "Lofto" salėje skamba foninė muzika, po sceną zuja aptarnaujantis personalas, kuris atidengia būgnus bei milžiniškas tris grupės pavadinimo raides (ar tik ne jos kitą dieną netilpo į salę Rygoje, dėl ko koncertą netgi teko atšaukti?..). Kai jau pagrindiniam šou buvo pasiruošta, iš kolonėlių garsiai paleidžiamas "Motörhead" kūrinio "No Class" koveris, kurį įrašė būtent "U.D.O.". Dainai nutilus išvystame visus muzikantus, o repertuaras pradedamas nuo to, kokia proga čia ir susirinkome - kol kas naujausio albumo "Game Over" kūriniais "Prophecy" ir "Holy Invaders". Vėliau išgirdome kelias senesnes dainas ir po truputį visai veiksmas scenoje bei šalia jos įgauna pagreitį.
Nepaisant to, kad U.Dirkschneideris šį pavasarį atšventė savo 70-metį, o prieš kurį laiką dainininką jau buvo pradėjusios persekioti sveikatos problemos, šiame ture grupės lyderis atrodė pakankamai guvus ir energingas. Be to, šiemet įvyko netikėtas dalykas, dėl ko "U.D.O." kūrybos gerbėjai tik išlošė - prieš porą mėnesių bosistas Tilenas Hudrapas netikėtai atsidūrė medikų globoje, o šiam turui prie kolektyvo prisijungė ne bet kas, o Peteris Baltes'as. Ilgametis "Accept" narys prieš 4 metus pasitraukė iš muzikos pasaulio, tačiau jau kurį laiką artimai bičiuliavosi su buvusiu bendražygiu, tad niekam nebuvo didelė staigmena, kad bosinės gitaros legenda sugrįžo į aktyvų koncertinį gyvenimą. Žinoma, šio muzikanto prisijungimas tikrai neįtakojo grojaraščio, bet pastaruoju metu "U.D.O." koncertuose vėl skamba ir "Accept" dainos. Pirmoji jų, atlikta Vilniuje - "Breaker". Visgi ją išgirdus apima dvejopi jausmai: klasika, smagu klausytis jos vėl ir vėl, tačiau kitados U.Dirkschneideris dievagojosi, kad jam laikas su tuo etapu atsisveikinti ir toliau keliauti po pasaulį vien tik su "U.D.O." kompozicijų bagažu, kuris yra jau itin didelis. Ne vienerius metus Udo turavo be "Accept" dainų, dar prieš tai kelis jį išgarsinusios grupės kūrinius vokalistas atlikdavo tik bisui. Tad dabar kalbos apie tai, kad "fanai reikalauja" "Balls to the Wall", "Fast as a Shark" ar "Metal Heart", neatrodo nuoširdžios ir tas prieš kelis metus rengtas "Farewell to Accept" turas atrodo visiškai beprasmiškas.
Bet sugrįžkime į "Loftą". Po dar vienos naujesnės dainos ("Rose in the Desert") U.Dirkschneideris pirmą kartą pasisveikina su Vilniaus publika, primena, kad šiame ture pristatomas 17-asis grupės albumas "Game Over" ir būtent iš jo netrukus nuskamba dar pora kūrinių - "Kids and Guns" ir "Like a Beast". Po to visa salė įtraukiama į "Accept" klasikos "Princess of the Dawn" atlikimą, o įsiaudrinę gerbėjai gali atsipūsti skambant lėtai dainai "Blind Eyes", tačiau tempas vėl pagreitėja per "The Bogeyman" ir "Fast as a Shark".
Galiausiai Udo pasako, kad netrukus išgirsime paskutinę dainą, nors jei publika bus pakankamai aktyvi, muzikantai galbūt sugrįš dar keliems kūriniams. Taip ir nutiko - po "Metal Never Dies" grupė palieka sceną, bet užgesus šviesoms visą Loftą užpildo kurtinantis triukšmas bei skanduojamo kolektyvo pavadinimo garsai. Netrukus grupė vėl pasirodo vilniečiams bei miesto svečiams ir sugroja keturis kūrinius, tarp kurių kažką sau galėjo rasti net išrankiausias fanas: ramias dainas mėgstantys gerbėjai įdėmiai klausė baladę "I Give as Good as I Get", drauge su muzikantais dainuoti bei šūkauti linkę žiūrovai galėjo išsilieti per "Man and Machine", ankstyvosios "U.D.O." kūrybos mėgėjams buvo skirta "Animal House", o finalui palikta klasikų klasika - "Balls to the Wall". Po jos grupė nusilenkia publikai ir išskuba tęsti turo toliau.
Kaip buvo minėta anksčiau, per ankstesnį vokiečių vizitą Vilniuje 2018-aisiais buvo kilę nerimo dėl tolesnio "U.D.O." likimo - gydytojai dainininkui tada net nerekomendavo vykti į gastroles, o po kelių ilgamečių narių pasitraukimo frontmeną scenoje supo tik jauni ir talentingi, tačiau ne tokie charizmatiški muzikantai. Visgi šiame ture U.Dirkschneider įrodė, kad jubiliatas dar turi pakankamai parako ir su kolegomis sugeba surengti smagų šou. Nežinia, ką reiškia naujausio albumo pavadinimas, tačiau dėl vieno galima būti tikriems - jei roko dievai U.Dirkschneideriui duos sveikatos, grupei "U.D.O." pabaiga ateis dar negreit.