Prieš tris metus atgimusi grupė "Savatage" šią vasarą pasileido per didžiausius Europos festivalius ir suplanavo vos kelis savarankiškus pasirodymus. Lietuvos metalistams patogiausia proga išvysti šiuos JAV progresyviojo heavy metalo veteranus išpuolė rugpjūčio 11 d., kai grupė koncertavo Varšuvoje. Šiame renginyje pagrindinius atlikėjus lydintys specialūs svečiai labai tiko ir pagal stilių, ir pagal statusą - tam tikra prasme, "Armored Saint" ir "Nevermore" taip pat yra savo stiliaus legendos bei taip pat tik pastaruoju metu atgaivino savo veiklas. Tokia trijulė sužadino ir ne vieno lietuvio smalsumą, tad pasirodė kiek keista, kad Lenkijoje bilietai į šį koncertą tirpo, bet nepakankamai greitai – prekyboje jie atsirado dar 2025- ųjų lapkritį, bet tik likus kelioms dienoms iki renginio organizatoriai pranešė, jog bilietai visi išparduoti. 
Taigi, šiltą antradienio pavakarę klubo "Progresja" prieigas užgulė sunkiosios muzikos mėgėjai. Be abejo, dažniausiai buvo galima užmatyti "Savatage" atributiką dėvinčius žmones, taip pat buvo būrelis fanų, kurie atlydėjo du šio vakaro dalyvius iš "Keep It True Legions" festivalio (prieš 2 dienas "Savatage" ir "Armored Saint" grojo šiame renginyje Vokietijoje). Kai kas dar neskubėjo palikti aplinkinių Volos mikrorajono barų, bet kaip ir kitados aprašyto "Accept" koncerto atveju, klubui atvėrus duris, lauke nusidriekė labai ilga žiūrovų eilė. Tačiau kadangi dabar yra vasara, visas patikros procesas vyko daug greičiau, tad suspėti į renginio pradžią turėjo visi. "Progresja" viduje koncerto dalyviai turėjo didelę atributikos pasiūlą, tad prie jos būriavosi daug publikos. Bet netrukus jau turėjo prasidėti veiksmas scenoje, todėl ir čia laisvos erdvės sparčiai mažėjo.

18 val. fone garsiau pasigirdo "Judas Priest" kūrinys "Delivering the Goods", o netrukus išvydome "Armored Saint" muzikantus. Šio kolektyvo nariai buvo pakankamai aktyvūs kitose veikose (bosistas Joey Vera turavo su "Mercyful Fate", o vokalistas Johnas Bushas soliniuoe koncertuose prisiminė savo laikus "Anthrax" gretose), dėl ko nukentėjo pagrindinės grupės aktyvumas. Tačiau šį pavasarį "Armored Saint" po 6 metų pertraukos išleido naują albumą "Emotion Factory Reset", kurio kūriniu "Close to the Bone" ir buvo pradėtas pasirodymas. Iš pradžių publika pasirodė dar neapšilusi, tačiau per kur kas labiau žinomą "March of the Saint" išsijudino. Atlikęs "Long Before I Die", grupės frontmenas prisipažino, jog Lenkijoje kolektyvas lankosi pirmą kartą bei džiaugėsi šiltu sutikimu.
"6.00 val. ir man tai patinka!" - stebėdamas ankstyvą pavakarę gausiai susirinkusią publiką sakė J. Bushas ir pratęsė pasirodymą su "End of the Attention Span". Iki tol džinsinę striukę vilkėjęs vokalistas galiausiai sušilo ir ją nusivilko, bet tada išgirdome kiek ramesnį kūrinį "Last Train Home". Aktyviai įsitraukę bei darniu choru priedainį traukę fanai po dainos energingai skandavo grupės pavadinimą.
Vėliau dainininkas pasidžiaugė būdamas šio turo dalimi bei prisiminė, jog kitados "Armored Saint" bei "Savatage" grojo drauge Nyderlanduose vykusiame kultiniame festivalyje "Dynamo Open Air". Pasak J. Busho, jo kolektyvui bei "Nevermore" dar neteko dalintis scena, tačiau dainininko manymu, tai taip pat yra puiki grupė. Iš viso to išlošė žiūrovas - į renginį atėjusių fanų laukė geras vakaras.
Dar po poros kūrinių nuskambėjo "Can U Deliver", o jo priedainį frontmenas atliko nusileidęs nuo scenos bei stovėjęs prie pirmose eilėse esančių žiūrovų. Pabaigai muzikantai paliko "Reign of Fire", po jos padėkojo Varšuvai, nusifotografavo ir atsisveikino. Tarp smagiai prabėgusių 45 minučių pritrūko nebent dar vieno seno hito "Chemical Euphoria".
Per pertrauką iš klubo visų pusių arčiau scenos pradėjo rinktis žmonės, vilkintys "Nevermore" marškinėlius. Prieš 10 metų už kelių kilometrų nuo čia esančiame kitame klube "Proxima" koncertavo šviesaus atminimo buvęs šios grupės vokalistas Warrelas Dane'as. Tuo metu iširusios grupės narių santykiai lyg ir buvo pradėję šiltėti, tačiau bet kokias atsikūrimo galimybes 2017 m. nutraukė frontmeno mirtis. Dar gitaristui Jeffui Loomis'ui esant "Arch Enemy" nariu kai kurie fanai priekaištaudavo, jog jis ten tik švaisto savo talentą ir prieš porą metų sulaukėme žinios – gitaros virtuozas paliko švedus bei atkurs "Nevermore"! Šiemet muzikantai atrado įspūdingą balsą turintį turką Berzaną Öneną, pasipildė dar dviem naujais nariais bei atgaivino nuo 2011-ųjų neaktyvų kolektyvą. Apie koncertuose puikiai atrodančią komandą tvirtina kone visi juose apsilankę klausytojai, tad dabar tokia galimybė išpuolė lenkams.
Į sceną buvo atneštas papildomas audeklas su grupės logotipu, truputį sumaišties įmušė trumpai už būgnų pasirodęs grupės senbuvis Vanas Williamsas, fone skambėję "Thin Lizzy" nutilo ir po 20 metų pertraukos "Nevermore" vėl pasirodė Lenkijos publikai.
Muzikantai grojaraštį pradėjo nuo vieno niūriausių savo albumų "Dreaming Neon Black" kūrinio "Beyond Within", kurį pakeitė "Inside Four Walls" bei "My Acid Words". Vienos pauzės metu naujasis grupės frontmenas savo telefonu nufilmavo svetingai pasitikusius fanus. 
Po labai greito starto atėjo laikas kiek pristabdyti tempą. Berzanas pranešė atliksiąs "ypatingą dainą", per kurią paprašė žiūrovų aukštyn iškelti išmaniųjų telefonų žibintuvėlius arba žiebtuvėlius. Fanai išpildė šį vokalisto pageidavimą, o apšviestame klube kolektyvas sugrojo nuostabią power baladę "The Heart Collector".
Jei iki tol publika palaikydavo grupes tik savo balsais arba iškeldami rankas, Berzanas Önenas išsakė labai teisingą pastabą - čia trūkta veiksmo. Turkas rankų mostais praskyrė publika, kuri per "Born" pasileido į mosh'o beprotybę. Žiūrovai kiek atsikvėpė per "Moonrise (Through Mirrors of Death)", tačiau vėliau jau neraginami tęsė itin energingą palaikymą. Dar po poros kūrinių "Nevermore" priartėjo prie savo pasirodymo pabaigos. Finalui grupė paliko "Enemies of Reality", per kurią publika turėjo dar kelias minutes šėlionėms.
Beveik valandos trukmės pasirodymas įtikino, jog atsinaujinusi grupė turi galybę potencialo, o trūksta tik vieno - naujo albumo. Panašu, kad netolimoje ateityje jo ir sulauksime.
Tada vėl atėjo laikas pertraukai, per kurią aptarnaujantis personalas atidengė pagrindinių būgnų komplektą, scenos gilumoje esančiame ekrane užžiebto "Savatage" logotipo fone buvo atlikti visi kiti įprasti pasiruošimo darbai ir galiausiai 20.30 val. pasirodė pagrindinės vakaro žvaigždės. Kai atsivėrė visos scenos erdvės, čia puikiausiai išsiteko 7 (!) muzikantai,  
Garsas puikus, nesenstančio ir labai energingo vokalisto Zachary Stevenso raginami žiūrovai taip pat aktyviai įsitraukė į atlikimą. Visgi pirmos minutės, dar neišsisklaidžius "Nevermore" koncerto įspūdžiams, buvo gan savotiškos. Dainos "Dead Winter Dead" ar "Jesus Saves" skambėjo galingai, tačiau tam, kad grupė nebūtų panaši į dinozaurus, dar turėjo praeiti truputis laiko. 
Pasirodymą labai paįvairino ekrano projekcijos - pačioje pradžioje išvydome disko "Streets: A Rock Opera" apipavidalinimo motyvais papuoštą sceną, o per "Taunting Cobras", žinoma, matėme šiuos roplius. Po kūrinio "Unusual", vokalistas pasidžiaugė su grupe koncertuodamas pirmą kartą Lenkijos sostinėje (su kitu savo kolektyvu "Circle II Circle" dainininkas jau yra grojęs netgi šiame klube).
Puikios kompozicijos "Handful of Rain" atlikimą kiek apkartino techninės problemos - grojant šią dainą ekrane staiga užsidegė... "Armored Saint" logotipas. Tik pagyrų nusipelnė publika, galingu choru sudainavusi paskutiniąją šio kūrinio eilutę. Vėliau scenoje pasiliko tik "Savatage" vokalistas bei vienas iš klavišininkų (viso grupė jų koncerte turi du), kurie pradėjo "Chance" atlikimą. Išsisprendę techniniai nesklandumai vėl leido visavertiškai mėgautis koncertu - skambant šiai dainai ekranuose šmėžavo daugybės šalių vėliavos. Viename langelyje jos keitėsi abėcelės tvarka, tad ties "E" raide šmėkštelėjo kaimynų estų trispalvė, porą kartų buvo pasirodžiusi didelė Latvijos vėliava. Lietuviška trispalvė lyg ir buvo rodoma ekrane, bet dėl tamsių ar blankių atspalvių neatrodė taip įspūdingai. O lenkai dainos pabaigą skubėjo fotografuoti savo telefonais, nes sulig paskutiniais akordais pasirodė jų šalies vėliava, kurios fone Zachary Stevensas plačiai šypsojosi.  
Vėliau pirmame plane atsidūrė legendinių gitaristų Chriso Caffery ir Alo Pitrellio duetas, nes nuskambėjo iškart du instrumentiniai kūriniai "Temptation Revelation" bei "Prelude to Madness", kuriame girdime Edvardo Griego kūrinių fragmentus. Paskui muzikantai pasiteiravo Varšuvos publikos, ar "šie yra kariai" ir atliko seną gerą dainą "Warriors". Čia puikiai pasirodė Ch. Caffery, kuris atliko ir vokalo partijas. Beje, pastarojo balsas labai priminė šiame ture dėl sveikatos nedalyvaujančio grupės sielos Jono Olivos tembrą. Dar po poros kūrinių kolektyvas sugrįžo į pačią pradžią ir atliko titulinę debiutinio disko kompoziciją "Sirens". Ta pati 80-ųjų dvasia nedingo ir skambant "Strange Wings" ar "Power of the Night", o jas pakeitė vėlyvesniojo periodo kūrinys "The Wake of Magellan". Čia ir publika turėjo kur pasireikšti, ir vokalistas parodė savo lygį.
Tada Zachary paprašė atkreipti dėmesį į ekraną, kur žinutę fanams perdavė šiuo metu namuose esantis vienas iš "Savatage" įkūrėjų Jonas Oliva. Iš ekrano muzikantas pradėjo skambinti "Believe" melodiją, ją pratęsė Varšuvoje scenoje esantys kiti grupės nariai, o gitaros soluotės metu buvo prisimintas 1993-aisiais žuvęs Jono brolis gitaristas Chrisas Oliva. Po tokios originalios interpretacijos muzikantai pabaigai paliko vienus didžiausių savo hitų "Gutter Ballet" bei "Edge of Thorns". Tada grupė pradingo užkulisiuose, bet po publikos raginimų sugrįžo atlikti "Hall of the Mountain King". Po jos "Savatage" nariai ilgai dėkojo šiltai priėmusiai publikai ir tada galutinai paliko sceną. 
Trijų 80-ųjų ir 90-ųjų metų scenos herojų pasirodymai buvo savaip žavūs, sutraukę kiek vyresnio amžiaus publiką. Kuri mėgavosi trijų skirtingų heavy metalo požanrių muzika. Turtinga "Savatage" diskografija leido lengvai užpildyti dviejų valandų programą, bet ir jiems palinkėkime pagaliau užbaigti tą žadėtą albumą bei koncertuoti su naujomis dainomis.