Tom Hamilton Gimė Kolorade, JAV. Grupės bosistas.
	Joey Kramer Būgnininkas. Gimė Niu Jorke, JAV.
	Joe Perry Gitaristas. Gimė Bostone, Masačusetse, JAV.
	Steve Tyler Grupės vokalistas. Gimė Niu Jorke, JAV.
	Brad Whitford Gitaristas. Gimė Vinčesteryje, Masačusetso valstijoje, JAV.

Originaliai "Aerosmith" muziką apibūdino lenkų kritikas J. Skaradzinskis: tai muzika, įsprausta į kvadratą, kurio kampuose bliuzas, hardrokas, heavy metalas ir minkštasis metalas (pas mus dažniausiai vadinamas skuduriniu). Sunkoka balansuoti tarp to­kių stilistinių smaigalių, nemažai roko grupių mirė pasismeigu­sios ant vieno iš jų ir prarado populiarumą. "Aerosmith" - puiki išimtis. "Dabar, praėjus dvidešimčiai metų nuo susikūrimo, ši gru­pė yra net populiaresnė kaip anksčiau", -1990 metais rašoma vieno amerikiečių žurnalo teminiame numeryje, skirtame sunkiajam rokui. šią sėkmę sutvirtino jau keliskart "platininiu" tiražu išpirk­tas 1989 metais pirmą kartą išleistas "Aerosmith" albumas "Pump", entuziastingai publika sutinka koncertuojančius šios gru­pės muzikantus. Beje, 1990 metų vasaros gastrolėse drauge su jais keliavo ir kiti, ne kartą jau atgimę amerikietiško kietmetalio veteranai - "Kiss" grupė. Tai, kad šiuolaikinėje negailestingoje konkurencinėje kovoje sugeba išsilaikyti tokie "senukai", amžiu­mi galį tikti į tėvus daugeliui šiuolaikinių rokmenų, byloja apie jų muzikos vertę bei gyvybingumą. Vieną iš 1993-ųjų prestižinių "Grammy" apdovanojimų pelne "Aerosmith" daina "Living On The Edge".

Kažkada "Aerosmith" ketino tapti antraisiais "rolingais", amerikietiškų anglų grupės "The Rolling Stones" atitikmeniu. Du jauni vyrukai -jau minėtas S. Taileris ir gitaristas Džo Peris (Joe Perry) - taip susižavėjo 1969 metų "rolingų" koncertais, kad nusp­rendė žūt būt sukurti tokią pačią savo grupę. šį sumanymą ėmė įgyvendinti 1970 metų vasarą Sunapyje (Nįū Hamšyro valstija). Prie jų prisidėjo trys bendraminčiai: dar vienas gitaristas Bredas Vitfordas (Bred Whitford)5 boso gitaristas Tomas Herailtonas (Tom Hamilton) ir "kuklusis" būgnininkas Dž. Krameris. Trokš­tamą šios penkiukės panašumą į "The Rolling Stones" atspindi ne tik stiprias bliuzines ištakas turinti "Aerosmith" muzika, bet ir kai kurie kiti abiejų šių grupių bruožai. Svarbiausias "rolingų" variklis yra kūrybinis M. Džegerio-K. Ričardso tandemas, o "Ae­rosmith" tokios dvejukės atitikmuo - Taileris-Peris (nors vis dėl­to dauguma vienvaldžiu grupės lyderiu vadina vokalistą S. Taile-rį). Tiesa, neatsilieka ir kiti muzikantai, uoliai pasinerdami į įvai­rius solinius muzikinius projektus (ypač pasižymi B. Vitfordas ir T. Hemiltonas). Yra ir daugiau panašumų tarp abiejų grupių idėji­nių vedlių - kad ir gerokai alkoholiu laistomas laisvokas gyveni­mo būdas...

Pirmieji "Aerosmith" koncertai kelerius metus vykdavo ne stadionuose ar didelėse salėse, bet prirūkytuose klubuose, baruo­se, mokyklose. Grojo ne tik savos kūrybos kompozicijas, bet ir  nemažai klasikinių "rolingų" hitų. Netrukus nuolatine jų gyveni­mo vieta tampa Bostonas, tiesa, savotiška tradicija išlieka nuolat važinėti groti ten, kur "daugiau bliuzo" - į Pietų Valstijas. Na, o pirmas žingsnis į plokštelių pasaulį - 1972 metais Kanzas Sityje pasirašytas kontraktas su plokštelių firma: 1973 metais parduotu­vėse pasirodo debiutinis albumas "Aerosmith", kurio svarbiau­sias kūrinys - puiki roko baladė "Dream On", iki šiol vienas di­džiausių hitų visoje gausioje grupės diskografijoje. Kritikai pri­pažino, kad vyrukai groja aštriai, dinamiškai ir tvirtai, kad jų mu­zikoje įtaigiai atsispindi bliuzas, sumaniai įaustas į amerikietiško hardroko audinį, - ypač visiems patiko tai, kad bliuzo tradicijų laikomasi grojant gitaromis, nors, kaip irgi vieningai pripažįsta­ma, groja gana eiliniai grojikai, o ne virtuozai. Kitaip sakant, eili­niai muzikantai, kurių muzika labai primena "rolingus", tik gero­kai sunkesnė, artimesnė "hardui". Beje, "Aerosmith" penkiukė iš pradžių nė nesitikėjo didelių pagyrimų: vienintelis jų tikslas bu­vo žūt būt užkariauti publikos simpatijas, panaudojant amerikie­čių muzikai būdingus elementus, visų pirma, aišku, bliuzą. Ir tai jiems pasisekė - netrukus po debiuto grupės muzikantus ėmė va­dinti "blogiukais iš Bostono". čia bene "kalčiausia" pabrėžtinai "nešvari" aštri Steveno Tailerio dainavimo maniera.

"Aerosmith" aruoduose yra jau keliolika puikių, nepamirš­tamų hitų, tikrų roko standartų, bet vis dėlto tai nėra kompozici­jos, išsiskiriančios kokiais nors originaliais muzikiniais sumany­mais - rokas ir tiek. Patys grupės nariai nėra gabūs kompozitoriai, bet jie turi puikią galimybę "įpūsti" naują kvėpavimą jau žino­moms kitų autorių kompozicijoms. "Aerosmith" šitą puikiai su­geba - apie ką liudija virtinė tokių "apmušalinių versijų" (cover): "Train Kept A Rollin' ", "I Ain't Got You", "Ciy Me A River", "I'm Down". Didžiausią garbę grupei pelnė puikaus "The Beat­les" hito "Come Together" savita versija. ši daina 1978 metais pateko į "Sgt. Pepper's" Lonely Hearts Club Band" filmą ir pui­kiai atitiko jiems klijuojamą roko "blogiukų" vaidmenį. įdomu tai, kad grodami svetimą kompoziciją, "Aerosmith" muzikantai nors ir stengiasi per daug nenutolti nuo pirminio, autorinio atlikimo, vis tiek sugeba uždėti savo "firminį ženklą".

Užkariavus publikos simpatijas gimtinėje, nėra ypatingai sun­ku kasmet išleisti bent po albumą. "Aerosmith" šitaip ir daro visą aštuntąjį dešimtmetį.

Nuo antrojo albumo "Get Your Wings" (1974) grupė vaisin­gai ir ilgai bendradarbiauja su prodiuseriu Džeku Duglasu. O šio­je plokštelėje gausu ir hitinių kompozicijų: "šame Old Song And Dance", "Lord Of The Thinghs", "Pandora's Bok" bei jau minė­tas "pakietintas" roko standartas "Train Kept A Rollin'".

Didelis hitas - "Walk This Way" - buvo ir kitame albume "Toys In The Attic" (1975). šviežia, kiek neįprasta tokiems "kietukams" ir hipiška kompozicija "Sweet Emotion". 1976 metais išleidžiamas albumas "Rocks", kuris labai ilgai (iki pat devintojo dešimtmečio antrosios pusės, kai atgimusi grupė išleido du puikius albumus) buvo laikomas geriausiu visoje diskografijoje. Jame vėl buvo keli hitai: "Back In The Saddle", "Lašt Child", "Rats In The Cellar", "Nobody's Fault". Po to dar išleidžiamas studijinis "Draw The Line" (1977) ir puikus koncer­tinis "Live! Bootleg" (1978), ši plokštelė lyg apmąstė pirmąjį "Ae­rosmith" brandos periodą: joje buvo ir jau išvardinti hitai, ir "Come Together", ir net T. Hamiltono gimtadienio "koncertinis va­riantas". Kad jų muzika įtaigiausia koncerte, liudija ir kiti du kon­certiniai albumai: "Classics Live" (1986) ir "Classics Live II" (1987). žinoma, gal tokie pompastiški plokštelių pavadinimai ir gerokai perdėti, bet šių "Gyvų rinkinukų" negalima apkaltinti nuo­bodumu ar neoriginalumu. Beje, kai kurie entuziastingi grupės gerbėjai tvirtina, kad "Aerosmith" įėjo į klasiką kaip... repo mu­zikos pradininkai. Netikite? Pasiklausykite dainos "Walk This Way", kuri yra jau 1975 metais išleistame albume "Toys In The Attic". Tarp kita ko, tikro, "juodo" repo grupė "Run D. M, C."s lyg patvirtindama šios kompozicijos priklausymą repui, neseniai pateikė savą jos versiją, o "konsultantais" buvo dainos autoriai S. Taileris ir Dž, Peris.

Tačiau kitas albumas 'Termanent Vacations" (1987) vėl pelnė šlovę. Maloniai stebina margas, išraiškingas plokštelės repertua­ras: tai ir puikiai, stilingai įpinti pučiamieji instrumentai kompozicijose "Girls Keep Corning Apart", "Dude", ir įtaigus bliuzo gajumo įrodymas dainose "Hangman Jury" bei "St. John", ir du puikūs hitai - "Dude" ir "Rag Doll". Tiesa, galima nujausti, kad "Aerosmith" rieda "metalinio popso" link, a la "Bon Jovi" - tai ryšku kompozicijose "Angel" ir "Hearts Done Time". Nėra ko stebėtis, kad ši plokštelė buvo ne tik plačiai kritikų aptarta, bet ir parduodama milžiniškais tiražais.

Dar didesnę sėkmę pelnė 1989 metų rugsėjyje išleistas albu­mas "Pump". "Metai Hammer" žurnalo korespondentui Stevenas Taileris gyrėsi: "Didžiausia bėda buvo ta, kad mes turėjome tiek daug gerų naujų dainų, jog sunku buvo atsijoti. Teko atsirinkti iš aštuoniolikos įrašytųjų". Vienintelę šios plokštelės baladę "What It Takes" parašė patyręs "Bon Jovi" "naminis kompozitorius" Desmondas čaildas: ši daina, skirtingai nuo panašaus pobūdžio "An­gel" iš ankstesnio albumo, buvo nors ir lyriškesnė, bet bliuziškai rupi, žodžiu, "Aerosmith" grupės "firminis" kūrinys.

šia savo plokštele vyrukai įtikinamai įrodė, kad bliuzo prieskoniai gali padėti net tada, kai trūksta kompozicinių idėjų, kai dainų tekstai nepasižymi savita poetika ar problemomis. Dažniau­sias dainų motyvas - "moterys, moterys, moterys..." (ir visos su jomis susijusios 'Vyriškos" problemos). Beje, grupės muzikan­tai, kaip ir jų dievinami "rolingai", dažnai ironiškai žvelgia į ap­dainuojamąjį gyvenimą ir jo nesutapatina su savuoju.

Tad tegyvuoja rokenrolas, kuriam grupė ištikimai tarnauja jau daugiau kaip dvidešimt metų!