Dainos ne kartą padėjo lietuvių tautai išgyventi sunkius laikotarpius, be dainų šiandien neįsivaizduojamos ir didžiausios valstybinės šventės. Net 16 metų Lietuvos valstybės atkūrimo diena buvo minima koncerte "Auszra 16". 2020-aisiais šią tradiciją perėmė nauji entuziastai ir šių metų vasario 16 d. jie trečią kartą pakvietė į renginį "Aidas III". Iš pradžių planuota laisvės šventę surengti Lukiškių kalėjime, bet visgi koncertas antrus metus iš eilės vyko sostinės menų fabrike "Loftas".
Jau nuo popietės žiūrovams buvo siūlomos papildomos veikos - diskusija, paroda, dainos prie laužo. Vakarinis koncertas prasidėjo Tautiška giesme, o pirmieji ant scenos užlipo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės choro “Aidas” vyrai. Nors jų atliekamos dainos gerokai skyrėsi nuo vėliau čia skambėsiančio repertuaro, vis dar besirenkanti publika labai griausmingai apdovanodavo dainininkus ovacijomis. Jau antrą kartą šių renginių cikle pasirodžiusio choro žiūrovai nenorėjo paleisti – "Aidas" sudainavo papildomą dainą ir tik tada galėjo atsipalaiduoti.

O kad laukimas tarp koncertuojančių grupių neprailgtų, žiūrovai pauzių metu visą vakarą galėjo užeiti į vidinį "Lofto" kiemą, kuris įprastų renginių metu tarnauja kaip vieta rūkymui. Šį vakarą čia dega laisvės laužas, o aplink folkloro kolektyvų dainininkai traukė liaudiškas dainas.
Po keliolikos minučių sugrįžkime prie pagrindinės scenos. Merkinės ir Druskininkų jaunuolių suburta alternatyvaus roko grupė "Sidabro" jau prieš kelis metus buvo žinoma gimtajame regione, tačiau pastaruoju metu kolektyvas pradėjo belstis ir į didžiųjų miestų koncertines erdves. Bent porąkart pernai bei sykį jau šiemet Vilniuje groję muzikantai šįkart sugrįžo su metų pradžioje išleistu 3 dainų minialbumu "Pabūkim dar truputį". Jei iki tol "Sidabro" nebuvo pakliuvę į jūsų grojaraščius, o prieš koncertą perklausėte tik naujausiąjį EP, scenoje jaunuoliai turėjo maloniai nustebinti. Savita ir gerokai sunkesnė nei minėtame minialbume muzika, nenustygstantis vietoje grupės frontmenas Kristupas neleido nuobodžiauti. Dzūkų kūryboje galima įžvelgti tiek senojo folk įtakos, tiek šiuolaikinio indie rock motyvų, o į atlikimą buvo aktyviai įtraukti ir žiūrovai. Kaip ir iš anksčiau čia grojusio choro, taip ir iš "Sidabro" žiūrovai išsireikalavo sugroti papildomą dainą ir tik tada aplodismentais nulydėjo nuo scenos.
Kitas kolektyvas – klaipėdiečiai "Gyvata", Vilniuje paskutinį kartą matyti praėjusių metų pavasarį. Kaip anąkart, taip ir dabar prie šios folkroko grupės narių keliems kūriniams prisijungia "Ūkanose" fleitininkė. Pati "Gyvata" klausytojams pasiūlo tiek senų savo kūrinių, tiek ir šiek tiek naujienų. Publikos reakcija buvo panaši, kaip ir scenoje esant chorui "Aidas" - vilniečiai atidžiai stebėdavo ilgų kompozicijų atlikimą, o šioms pasibaigus prapliupdavo gausiais plojimais. Pabaigai vokalistė pakviečia žiūrovus prisijungti ir drauge sudainuoti "Saulala", bet ir vėl publika išsiprašo dar vienos dainos.
Vis sunkėjant nuo scenos sklindančiai muzikai, logiška ant jos išvysti dar vienus atlikėjus iš Dzūkijos – "Andaja". Kolektyvas, kurio branduolys gyvena Varėnoje, dar prieš koncertą vaizdo įraše prasitarė, kad "Aidas III" žiūrovai išgirs 2 naujus kūrinius – praėjusį rudenį pristatytą, bet gyvai dar niekada neskambėjusį "Dvilypė" bei visiškai naują kompoziciją "Paviliota vandenų". Turint omenyje, kad Vilniuje grupės koncertų nesulaukėme ne vienerius metus (pernai "Andajos" pasirodymas festivalyje "Tėvynei" paskutinę minutę buvo atšauktas dėl vieno iš narių traumos), stimulas nepraleisti šio pasirodymo buvo labai didelis.
Kaip ir buvo galima numanyti, didžiąją repertuaro dalį sudarė kol kas naujausiojo albumo "Pavidalai" kūriniai ("Perkūno sutuoktinė", "Medžiojma", "Slogi"), o tarp jų buvo įterptos minėtos dvi naujos kompozicijos. Kūriniai buvo pristatomi labai nuotaikingai – vokalistė "užmezgė" pažintį su vienu fanu, šmaikščiai aptarinėjo publikos reakciją į naująją kūrybą, o prieš atliekant "Velnio vestuvės" iš vieno žiūrovo pasiskolino ir užsidėjo ant galvos juodą kepurę (kas įsiklausė į atliekamos dainos žodžius, žino viso to prasmę).
Kaip jau tapo malonia tradicija, publika paprašo dar vienos dainos pakartojimo. Muzikantai pasirenka bisui pačią naujausiąją "Paviliota vandenų" ir užleidžia vietą grupei "Lietis".
Išskyrus keliolika choristų šiandien turėjusį "Aidą", iš kitų kolektyvų didžiausiu muzikantų skaičiumi pasižymėjo "Gyvata" (6 nariai+kviestinė fleitininkė/vokalistė). "Lietis" turėjo 7 visaverčius narius, kurie netrukus išsirikiuoja ant "Lofto" scenos. Iš buvusių "Kielwater" ir "Žalvarinis" muzikantų sudaryta grupė nuo 2018-ųjų groja į sunkiosios muzikos rūbą įvilktas sutartines. Prieš 3 metus "Lietis" kūryba buvo sudėta į debiutinį albumą, tačiau šįkart kolektyvas pasiūlė labai daug kompozicijų, neįėjusių į minėtą diską. Ar artimiausiu metu šis repertuaras nuguls į dar vieną studijinį diską, parodys laikas, tačiau kol kas galima mėgautis gyvu pasirodymu. Net trijų vokalisčių atliekamos archainės ir šiuolaikiškai interpretuotos aukštaičių sutartinės gal nėra tinkamos kasdieniam klausymui, tačiau tai yra puikus būdas jaunąją kartą supažindinti su unikaliu mūsų kultūriniu paveldu. Nors jau keliolika minučių pradedama atsilikti nuo numatyto grafiko, renginio organizatoriai leidžia grupei atlikti dar vieną dainą ir tada belieka sulaukti paskutiniojo kolektyvo pasirodymo.
"Thundertale" pernai grojo Vilniuje dusyk, tačiau abu kartus tai buvo akustiniai pasirodymai bažnyčioje. Tokio tipo koncertai turi savo žavesio, bet šįkart norėjosi išgirsti grupės dainas power/heavy metal stiliumi - t.y., tokias, kokias beveik du dešimtmečius jas ir žinome. Gerokai po vidurnakčio ant scenos užlipę kauniečiai pradėjo savo repertuarą nuo "Protėvių valia", vėliau grupė pradžiugina tiek ankstyvosios ("Švieski, žvaigžde, aukštai"), tiek ir naujosios kūrybos mėgėjus ("Debesys", "Kam tau, juodasai"). Žinoma, šiandien labai tinkama proga atlikti rezistencines kovas menančias ar apdainuojančias kompozicijas ("Mėnulis tikrai tėvas jo", "Kulkom prilijo") ar liaudies dainas apie karą ("O kai saulutė tekėjo"). Karo tema nepamirštama ir vėliau, bet ji apdainuojama jau kur kas smagesne gaida – išgirstame "Augo kieme klevelis", o pasirodymas baigiamas dainomis "Ant kalno mūrai" ir "Žemėj Lietuvos". "Thundertale" vyrams nulipus nuo scenos, šventė nesibaigia – daugiausiai jėgų sutaupę žiūrovai jas galėjo atiduoti naktišokiuose, kurie tęsėsi iki pat paryčių.
Po renginio belieka tik pritarti organizatoriams: Muzika vienybei – rokas nepriklausomybei!
Su gimtadieniu, Lietuva!

Daugiau NUOTRAUKŲ