2013 Balandžio 25
"Overkill" Vilniuje: šįkart ugniagesių pagalbos neprireikė
Kuomet muzikantai po daugelio metų sugrįžta koncertuoti į tą pačią vietovę, iš žurnalistų neretai sulaukia klausimo: "Ką jūs atsimenate iš pirmojo vizito mūsų šalyje". "Viešbučio kambarys-kocertų salė" ritmu gyvenančioms roko žvaigždėms dažniausiai tenka diplomatiškai išsisukti: "O taip, buvo šaunus koncertas, graži šalis ir puikūs fanai". Be abejonės, "Overkill" nariams taip kalbėti nereikia, nes jie puikiai prisimena pirmąją viešnagę Lietuvos sostinėje. Apie prieš 13 metų gaisru pasibaigusį šou "Geležiniame kablyje" iki šiol sklando legendos ir juokeliai. Nežinia ar ta diena turėjo įtakos vėlesnėms grupės koncertinių turų stotelėms, tačiau jau ne kartą "Overkill" svečiuodavęsi kaimyninėse šalyse Lietuvą vis aplenkdavo. Tik po 13 metų ir 59 dienų Niudžersio thrash metal veteranai antrą kartą nužengė ant Marijos žemės.
Likus 10 minučių iki renginio pradžios atvykusius žiūrovus pasitiko uždarytos klubo "New York" durys ir nemažas būrys sunkiosios muzikos gerbėjų. Čia pat kabantis informacinis lapelis rodo, jog šio vakaro programa prasidės 19 val. 15 min. vilniečių "Mandragora" pasirodymu. Pagaliau durys atidaromos, kiekvienas atvykėlis kruopščiai patikrinamas apsaugos darbuotojų ir likusį laiką jau gali praleisti prie baro arba prie atributikos kampelio.
Kaip jau tampa malonia tradicija, "New York" vykstantis renginys prasideda beveik be jokių vėlavimų - "Mandragora" savo pasirodymą pradeda nuo "Curse of Existence" - kūrinio, kuriuo neretai kolektyvas užbaigia savo koncertus. Vilniečiai sutraukia nemažą būrį publikos, garsas, kaip apšildančiai grupei, taip pat neblogas, tačiau ant scenos vaizdas kuklus - dėl pagrindinių vakaro žvaigždžių aparatūros išdėstymo abi apšildančios grupės turėjo gerokai susispausti scenos priekyje. Tik akylesni žiūrovai galėjo išvysti gitaristą Kirilą, pasislėpusį už būgnininko. Dėl skurdaus apšvietimo muzikantas tik retkarčiais šmėkšteldavo scenoje.
Lietuvos publika gan šaltokai sutiko tautiečius nepaisant to, kad buvo atlikti gerai žinomos dainos: "Masquerade", "Unconsciousness", "Crossroads", "Melody Of Self Destruction". Po pusvalandžio scena užleidžiama svečiams iš Japonijos. Rytų metalistai vėlgi susilaukia didelio būrio smalsuolių dėmesio. Kadangi "Survive" turi vienu nariu mažiau nei "Mandragora", grupė scenoje jautėsi daug laisviau ir jai sekėsi labiau užvesti publiką. Nors buvo ganėtinai sudėtinga atskirti kur pasibaigia daina, o kur prasideda naujas kūrinys, pasirodymas buvo įdomus ir savotiškas. "Survive" muzika gabūt nėra ta, kurios klausoma "išsitaškymui" arba prieš miegą, tačiau tas pusvalandis tikrai neprailgsta. Didžioji dalis publikos negaili aplodismentų japonams ir dėl jų dovanotų mediatorių ar būgnų lazdelių tarp žiūrovų vyksta įnirtinga kova.
Paskui pusvalandis skiriamas pagrindinių vakaro žvaigždžių pasirodymo pasiruošimui. Galiausiai gęsta šviesos ir žaliame fone, "Overkill" talismanu Chaly papuoštoje scenoje, išgirstame pirmus "Come and Get It" akordus. Pirmasis į sceną įžengia būgnininkas Ron Lipnicki, vėliau - gitaristas Dave Linsk ir bosistas D.D.Verni. Galiausiai tarsi viesulas įlekia ir frontmenas Bobby "Blitz" Ellsworth. Kodėl scenoje tą vakarą neišvydome antrojo gitaristo Derek "The Skull" Tailer, nors pastarasis dar praėjusią savaitę buvo su "Overkill" scenoje Suomijoje, liko neaišku.
Kaip ir buvo galima tikėtis, nereikėjo ilgai laukti kandžių Bobby pastabų apie 13 metų senumo įvykius - ne kartą daininkas prisiminė pirmajį kolektyvo koncertą Lietuvoje ir prigrasino žiūrovams "šįkart nežaisti su degtukais". Jau antruoju kūriniu atiduodama duoklė senosios kūrybos gerbėjams - "Rotten To the Core", per kurį jau išvystame įprastus thrash metal koncerto vaizdus: per publikos rankų jūrą plaukiančius žiūrovus ir visiškai beprotišką "mosh pit". Paskui vėl sugrįžtama prie vėlesnės kūrybos - skamba dainos iš paskutiniųjų dviejų albumų, o vėliau sugrįžtama prie klasikos - "Infectious", "Hello From the Gutter". Karts nuo karo "Blitz" vis nerdavo į scenos gilumą pasisemti jėgų, pagrindinėmis žvaigždėmis palikdamas likusius kolektyvo narius.
Jei abi apšildančios grupės nebuvo kalbios ir beveik be pauzių bandė išjudinti publiką, tai "Overkill" frontmenas B.Ellsworth kone po kiekvieno kūrinio rėždavo ugningas kalbas, o prieš atliekant "Old School" visus susirinkusiuosius pakvietė į svečius pas gitaristą D.Linsk.
Pabaigai paliekami garsiausi kūriniai - "In Union We Stand" ir "Elimination", po kurių amerikiečių ketveriukė atsisveikina su žiūrovais ir nulipa nuo scenos. Publikai energingai skanduojant grupės vardą išgirstame dar vienos senos dainos "Coma" įžangą. Po šio kūrinio finalui paliekamas skandalingasis "The Subhumans" cover'is "Fuck You!". Dabar muzikantai dar kartą dėkoja gerbėjams Lietuvoje ir dingsta užkulisiuose. Nors dar galima papriekaištauti, jog šįvakar dar nenuskambėjo "I Hate", "Overkill" ar "Necroshine", tačiau uždegtos scenos šviesos byloja - 75 minučių trukmės thrash metal škvalas jau praslinko pro Lietuvą. Šįkart palikdamas ne nuostolius, o visai gerus prisiminimus.

 

Komentarai
Svečias - Pala pala
Derek'o nebuvo dėl šeiminių priežasčių, juk Blitz'as paaiškino prieš pat Ironbound... Kad papriekaištauti labiau ne dėl I Hate ar Necroshine galima būtų, o dėl Who Tends The Fire, kuri grojo 2/5 Suomijos miestų.
Povke
Ačiū už pastabą. Tie žodžiai kažkaip praslydo pro ausis. Šįkart į koncertą ėjau tyčia nesigilinęs kokį setlistą Overkill groja šiame ture - taip netikėtai nugirsti mėgstamų dainų akordai suteikia daugiau džiaugsmo <img src="images/smiles/sm_smile.gif" alt="" /> Tad apgailestauju ne dėl neatliktų dainų, kurios grojamos kituose turo koncertuose, o apskritai dėl dainų, kurios metai iš metų būdavo atliekamos gyvai.
Vardas:


Kiek bus du kart du plius 2 ?